„Per apsilankymą tikrinama, kaip įgyvendinami priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai. Nustačius neatitikimus priešgaisrinės apsaugos pareigūnai įpareigoja savininkus pašalinti trūkumus. Būna atvejų, kai taikomos administracinio poveikio priemonės – skiriamos baudos“, – kalbėjo jis.
Rūpinamasi žmogaus gyvybe, bet ne pastatais
Jei nustatomi pažeidimai dėl kurių gali bet kada kilti gaisras, ar negali būti užtikrintas žmonių saugumas, kyla reali grėsmė jų sveikatai ir gyvybei, tuomet pareigūnai uždraudžia tokių pastatų eksploataciją.
Išskirtinių reikalavimų religinės paskirties pastatams nėra. Galioja bendri reikalavimai saugiai elgtis su ugnimi ir nesudaryti sąlygų gaisrui kilti ir plisti.
„Jei per apeigas deginamos žvakės – aplaidumo nėra, kadangi žmogus būna prie žvakių, jas prižiūri, jei žmonės palieka žvakes be priežiūros per laidojimo apeigas, tai galime vertinti, kaip sąmoningą leidimą gaisrui kilti“, – sakė specialistas.
Saugos strategija paremta ne materialinėmis apčiuopiamomis vertybėmis, bet visas dėmesys skiriamas žmogaus gyvybei ir sveikatai: „Mokyklos, darželiai, ligoninės lankomi kartą per metus.“
Bažnyčios tikrinamos kartą per porą metų.
M.Kanapicko teigimu, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas kultūros ir meno vertybių nesaugo. Paveldą reikia saugoti ne tik nuo gaisro, bet ir nuo fizinių invazijų – vagysčių, plėšimų.
Priešgaisrinės apsaugos rizikos sistema paremta trimis objektų grupėmis. Pirma objektų grupė – objektai tikrinami kartą per metus, antra – per porą metų, trečia – kartą per trejetą metų.
Objektai skirstomi į grupes pagal tam tikrus parametrus: objekto paskirtį, galimą žmonių skaičių, objekto savybes. Periodiškai tikrinama 24 tūkst. objektų.
Priešgaisrinės sistemos – prabanga
Prienų Kristaus apsireiškimo bažnyčios klebonas Jonas Baliūnas pripažino, kad gaisras Balbieriškio bažnyčioje privertė susimąstyti.
„Reikės kažką daryti. Dar neturime priešgaisrinės apsaugos sistemos. Balbieriškio nelaimė verčia kažko imtis“, - sakė jis. Prienų Kristaus apsireiškimo bažnyčia pastatyta XVIII amžiuje, yra saugoma kaip vertingas paveldas.
Šią liepą darbininkai pradėjo restauruoti Prienų Kristaus apsireiškimo bažnyčios išorę. Nulupta dalis lentelių, keičiamas apatinis vainikas, bus tvarkomi pamatai. „Nuolat bendraujame su Kultūros paveldo departamentu. Mūsų bažnyčia – paminklinė“, - pasakojo bažnyčios klebonas, Prienuose tarnaujantis 10 metų.
Paklaustas, ar tvarkinga bažnyčios elektros instaliacija, jis aiškino, kad varžos išmatuotos prieš metus, be to, šiemet balandį patikrinti gesintuvai. „Kiek galime, tiek darome. Šiemet turėtų ugniagesiai tikrinti, pasakys savo pastabas ir pasiūlymus, ką daryti“, - kalbėjo J.Baliūnas.
Klebonas sakė dar nesidomėjęs, kiek bažnyčiai kainuos priešgaisrinės apsaugos sistema. Vasarą vakarais jis bažnyčioje dėl saugumo visiškai atjungia elektrą.
Degė dešimtys bažnyčių
Balbieriškio bažnyčios gaisras papildė nemalonią Lietuvos gaisrų istoriją. Per kelerius pastaruosius metus liepsnos suniokojo ne vieną šventovę. Per 2008-2012 metų laikotarpį, bažnyčios liepsnojo 22 kartus. Tiesa, 2011 metais nebuvo gautas nė vienas pranešimas apie degančius maldos namus.
2012 m. sausio 26 dieną didelis gaisras kilo Tytuvėnų bažnyčioje ir vienuolyne. Jie buvo laikomi vienu įspūdingiausiu barokinių ansamblių Šiaurės Rytų Europoje.
Nustatyta, kad gaisras kilo dėl netvarkingai įrengto kieto kuro katilo dūmtraukio. Nuo jo užsidegė vienuolyno ir bažnyčios stogai. Išdegė apie 1 tūkst. kvadratinių metrų vienuolyno stogo, apdegė ir apanglėjo bažnyčios medžio stogo konstrukcijos, sudegė dalis sakralinio meno muziejuje eksponuotų liturginių reikmenų. Gesinant gaisrą nuo vandens nukentėjo vienuolyno pirmojo aukšto freskos.
Už 2 mln. litų, gautus iš draudimo bendrovės, prieš kelis mėnesius buvo uždengtas nuolatinis vienuolyno stogas ir sutvarkyta ventiliacija. Pinigų dar trūksta grindų ir sienų tvarkymui bei langų keitimui.
Padegti liepė balsai galvoje
Tų pačių metų gegužės mėnesį buvo padegta ir visiškai supleškėjo medinė Šv.Barboros bažnyčia esanti Paštuvos kaime. Gaisro metu įgriuvo medinių konstrukcijų stogas, išdegė pastato vidus, sudegė viduje buvę valstybės saugomi paveikslai, meno ir bažnytinės vertybės, altoriai. Neatmetama versija, kad gaisras buvo sukeltas specialiai – siekiant paslėpti įvykdytą vagystę.
2012 m. Rugsėjo 26-ąją Plungės rajone apdegė Stalgėnų kaimo bažnyčios išorinė siena.
2012 m. spalio 4 dieną liepsnos prarijo ir unikalią Kulautuvos bažnyčią. Įtariama, kad medinė bažnyčia galėjo būti padegta. Gaisras sunaikino viduje buvusius unikalius drožinėtus paveikslus.
Tai buvo jau antras išpuolis. Kulautuvos bažnyčią bandyta sudeginti kelios savaitės prieš išpuolį – 2012 m. rugsėjo mėnesį. Tąkart liepsnas pavyko užgesinti.
Paštuvos ir Kulautuvos bažnyčias padegė 31 metų Darius Burneikis. Savo poelgį jis motyvavo paistalais apie nurodymus iš kosmoso.
2013 m. gegužės 30 dieną užsidegė Kaune esanti Šv.Nikolajaus Stebukladario cerkvė. Degė visas cerkvės stogas. Šventovėje buvusias vertybes – knygas, ikonas, žvakides – savo rankomis iš maldos namų gelbėjo tikintieji, cerkvės dvasininkas ir Kauno skyriaus Kultūros paveldo departamento darbuotojai.
