A.Butkevičiui premjero pareigos svarbiau nei prezidento rinkimai

A.Butkevičiaus teigimu, Lietuva nedarys jokių nuolaidų Rusijos koncernui „Gazprom“ derybose dėl dujų kainos. Premjeras tikisi, kad Rusija maždaug penktadaliu sumažins dujų kainą šaliai.

Interviu BNS A.Butkevičius tikino, kad buvusios koalicinės konservatorių ir liberalų Vyriausybės parengtas Visagino atominės elektrinės (VAE) projektas tebuvo viešųjų ryšių akcija, nepagrįsta jokiais finansiniais skaičiavimais. Anot jo, rudenį bus galutinai apsispręsta dėl projekto likimo.

A.Butkevičius pabrėžė daugiau netarpininkausiąs Žygaičių bendruomenei tariantis su amerikiečių kompanija „Chevron“ dėl skalūnų dujų žvalgybos ir gavybos.

Kalbėdamas apie kitąmet vyksiančius prezidento rinkimus, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas tvirtino matąs save premjero pareigose, tačiau sprendimą dėl partijos kandidato į prezidento postą priims partija.

A.Butkevičius atsakė į agentūros BNS klausimus.

- Apie ką kalbėsite su „Gazprom“ vadovu Aleksejumi Mileriu kitą penktadienį? Ar tikitės susitarimo?

- Turiu tokią informaciją, kad gal rugsėjo 6 dieną jis atvyks į Vilnių. Bet kad yra planuojamas susitikimas su manimi, konkrečiai tą dieną ar kažkokią valandą, aš dar tos informacijos neturiu. Pirmiausiai turiu išgirsti tą informaciją iš jo, kad jis tą dieną norės susitikti su manimi. Neturiu tokių patvirtinimų.

- Jeigu jis patvirtins ir Jūs susitiksite, ko tikitės iš susitikimo?

- Jeigu jis patvirtins, kad nori susitikti ir mes jį priimsime, pokalbio tema gali būti tik viena. Ekspertų grupė, kuri yra sudaryta ir kuriai vadovauja energetikos ministras, ir iš kitos pusės irgi buvo grupė sudaryta darbą baigė liepos 1 dieną. Toks buvo susitarimas, ir visus savo pasiūlymus Lietuva išsiuntė jiems. Tų pasiūlymų aš netgi nemačiau.

Energetikos ministras ir mano patarėja man pasakė, kad jie pabaigė ir dabar laukia iš „Gazprom“ kai kurių sprendimų, - jie turėjo būti priimti iki rugpjūčio vidurio. Bet kol kas tas sprendimas nėra priimtas, kiek žinau. Pokalbis jeigu bus, tai tik viena tematika - tai, kas yra iš Lietuvos pusės pasiūlyta, ar jiems priimtina, ar nėra priimtina. Jeigu nepriimtina, tai kas ir kodėl.

- Ką galite pasakyti apie pranešimus, kad Lietuva yra linkusi padaryti tam tikrų nuolaidų - galbūt atsiimti ieškinį iš Stokholmo arbitražo, galbūt pasirašyti ilgalaikę dujų sutartį iki 2020 metų, neliečiant Trečiojo ES energetikos paketo, arba teiginius, kad ir Trečiojo energetikos paketo įgyvendinimas gali būti koreguojamas?

- Čia tikriausiai tam tikros jėgos, kurios dirba prieš šitą Vyriausybę, nori parodyti, kad šita Vyriausybė yra kažkokia blogietė.

Dėl Trečiojo energetikos paketo, man Sankt Peterburge susitikus su Rusijos ministru pirmininku, pirmiausiai iš jo lūpų išgirdau: mes esame dvi atskiros, savarankiškos, nepriklausomos šalys ir nes gerbiame jūsų apsisprendimą dėl Trečiojo energetikos paketo. Ir šitame susitikime tokios diskusijos nebus. Šitas klausimas nuimtas, ir ekspertų lygyje nebuvo diskusijos.

Dėl ilgalaikės dujų tiekimo sutarties, kiek turiu informacijos iš darbo grupės, šis klausimas nėra pateiktas, pasiūlytas. Aš manau, kad mums visiškai netikslinga pasirašyti tokią sutartį, vargstant, dirbant ir stengiantis įsivesti suskystintų gamtinių dujų terminalą 2014 metais.

Dėl Stokholmo arbitražo klausimo jeigu diskutuojame, tai diskutuojame su „Lawin“, kurie atstovauja Vyriausybei. Kiek aš turiu informacijos, nėra tokių pasiūlymų.

- Lietuva nori mažesnių dujų kainų, tačiau nuolaidų nedarys? Juk „Gazprom“ kažko už tai reikalauja?

- Nenoriu iki tam tikrų detalių nueiti, nors pokalbis su Rusijos ministru pirmininku nebuvo uždaras. Jiems buvo pasėta tokia baimė, kad nacionalizuos jų akcijas „Lietuvos dujose“, kad gali būti tranzitas į Kaliningradą suvaržytas ar vos neuždraustas, turtas bus įvertintas, nuo „Lietuvos dujų“ atskiriant „Amber Grid“, taip, kad „Gazprom“ turto, akcijų įmonėje neliktų. Aš pasakiau, kad esame teisinė, demokratinė šalis, gerbiame užsienio investicijas. Kad gali būti nepriklausomi vertintojai, kad įvertinsime turtą rinkos kainomis.

Mūsų tikslas iš tranzito kuo daugiau uždirbti. Koks žioplys, turėdamas infrastruktūrą, gali to norėti (negauti pelno - BNS), nesvarbu, į Kaliningradą, Lenkiją ar Baltarusiją, bet jei už paslaugą mums moka? Pasakė: pagaliau pradėjome kalbėtis.

- Kokio atsakymo iš „Gazprom“ tikitės? Kiek, tikitės, bus sumažinta dujų kaina Lietuvai?

- Aš tikiuosi, kad ji sumažės 20 proc., kad galėtume priartėti prie Latvijos ir Estijos, nors manau, kad jiems jokių nuolaidų irgi nėra.

- Kada, Jūsų manymu, gali būti pasirašytas susitarimas su „Chevron“ dėl skalūnų dujų?

- Susitarimas gali būti pasirašytas tada, kai „Chevron“ pasakys, kad jis nebenori atidėjimo. Dabar yra tokia situacija - „Chevron“ parašė raštą, kad komisija (Aplinkos ministerijos konkurso komisija - BNS) nepriimtų sprendimo dėl nugalėtojo (...). Kiek žinau, artimiausiu metu vėl susitiksiu su jais iki rugsėjo 14 dienos. Dar neturiu konkrečios datos.

Kitas dalykas - Žygaičiai, kurie prašė, kad su jais „Chevron“ tartųsi, kalbėtųsi. Mes tokį susitikimą buvome suorganizavę čia, bet jie atsisakė dalyvauti. Daugiau susitikimų nebus ir tarpininkavimo iš Vyriausybės pusės irgi nebus.

- Po jų tokio elgesio daugiau susitikimų šiame pastate nebus (Vyriausybėje - BNS). Jeigu jie organizuos kažkur kitur, gal kas ir nuvažiuos atstovų iš Vyriausybės, bet su manimi daugiau susitikimų nebebus.

- Anksčiau esate sakęs, kad susitarimas su „Chevron“ bus pasirašytas tik tada, kai bus pasiektas susitarimas su bendruomenėmis. Kokia jūsų pozicija dabar?

- Dabar baigėsi mano tarpininkavimas, nes jiems buvo sudarytos visos sąlygos čia ateiti. Daugiau mano tarpininkavimo nebus, o su žmonėmis visada reikia tartis. Pavyzdžiui, turbūt nepradėsi žvalgybos darbų, jeigu kažkas sustatys palapines, sustatys tam tikrą techniką. O žvalgyti nori civilizuoti žmonės. Tikriausiai žinote, kad gavus licenciją, pripažinus nugalėtoju, reikia atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Vertinimas vyksta taip, kad po to jį turi patvirtinti savivaldybės taryba.

- Kokios naujienos dėl Visagino atominės elektrinės? Esate minėjęs, kad rudenį turėtumėte galutinai apsispręsti dėl projekto likimo.

- Šitas objektas buvo daugiau viešųjų ryšių akcija, nei rimtai parengtas projektas. Vyriausybė yra pavedusi „Lietuvos energijai“ koordinuoti šį klausimą, kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos energetikos valstybės įmonės pradėtų pokalbius, nustatytų ekonominę svarbą. Tie pokalbiai vyksta.

Net vakar (ketvirtadienį - BNS) „Lietuvos energijos“ vadovas buvo Estijoje, susitiko su „Eesti energia“ įmonės atstovais. Dabar kalbama dėl projekto ekonominio pagrindimo. Manau, jie tą darbą ir baigs rudenį, rudenį ir bus pranešta.

- Ką turite galvoje, sakydamas, kad tai buvo viešųjų ryšių akcija?

- Viešųjų ryšių akcija - dėl to, kad nėra rimtų skaičiavimų apie kapitalo grąžą. Kur finansinis planas? Vakar (ketvirtadienį - BNS) buvome suskystintų dujų terminale - mums padėjo visus techninius projektus, finansavimo planus, darbo organizavimo planus. Ar matėte tokius Visagino AE planus?

- Pakalbėkime apie kitų metų biudžetą. Kokios bus jo išlaidos? Kokį planuojate kitų metų fiskalinį deficitą?

- Kitų metų biudžeto išlaidos didės, atsižvelgiant į Fiskalinės drausmės įstatymą. Esame įsipareigoję, kad kasmet fiskalinį deficitą mažinsime 0,5 proc. bendrojo vidaus produkto. Kitais metais mes planuojame apie 1,8 procento. Galiu užtikrinti, kad jokių populistinių sprendimų nebus, planuojant kitų metų asignavimus. Išlaidų augimas kitąmet gali svyruoti apie vieną milijardą litų.

- Pirmiausia turime įgyvendinti Konstitucinio Teismo sprendimą, nors man širdy sunku pradėti jį įgyvendinti, bet teisininkai, kuriems buvo pavesta rasti mechanizmą, kad Konstitucinio Teismo priimtą sprendimą būtų galima įgyvendinti per tam tikrą laikotarpį, pasakė, kad jį reikia įgyvendinti nuo spalio 1-osios. Vien tam kitais metais reikės apie 250 mln. litų.

Kaip žinote, 66 mln. litų paliekama švietimo sistemai.

Aišku, Policijos departamentui bendri asignavimai didės iki beveik 100 mln. litų. Taip pat ir kitoms įvairiausioms institucijoms. Ir kultūros darbuotojams truputį didės asignavimai. Iki Konstitucinio Teismo sprendimo buvome numatę švietimo, kultūros ir statutiniams darbuotojams, kurių kategorija yra iki 10, didinti darbo užmokestį tam tikru procentiniu dydžiu arba suteikti galimybę toms institucijoms pačioms viduje susitvarkyti - per priedus ir panašiai.

- Ar bus dar kokių nors mokesčių pakeitimų, apie kuriuos nebuvo kalbėta viešai?

- Jau priimta, bet priminsiu, kad bus apmokestinamos pajamos, kurios gaunamos tiek fizinių, tiek juridinių asmenų, jeigu jie suteikė paskolą įmonėms. Pavyzdžiui, x atstovas turi įkūręs įmonę ir jai gal tikrai skolina, o gal „skolina“ kabutėse. Numatyta palūkanų norma 6-8 proc., ir jis gauna tas pajamas. Tos pajamos buvo neapmokestinamos. O kas gali paneigti, kad tai nėra pinigų legalizavimas?

Antra kryptis - tie žmonės, kurie santaupas laiko bankuose, ir jeigu jų palūkanos bus didesnės per metus kaip 10 tūkst. litų, ta dalis bus apmokestinta. Jeigu jis gavo 12 tūkst. litų, tai mokės mokesčius nuo 2 tūkst. litų.

Dar laukiame Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasiūlymų dėl negyvybės draudimo bendrovių turimų išimčių, vedant apskaitą ir gaunant mokestinę lengvatą. Gyvybės draudimo bendrovės tikrai nebus liečiamos.

- Per Seimo rinkimus ir iškart po jų tvirtinote, kad bus įvestas finansinių sandorių mokestis. Kokia Jūsų pozicija dabar?

- Buvome susitikę su Komercinių bankų asociacijos atstovais, paprašėme, kad jie mūsų pasiūlymą išanalizuotų ir įvertintų jį, ar mums tikslinga dalyvauti, žinant, kad neturime lietuviškų bankų ir žinant, kad pas mus dominuoja skandinaviški bankai. Kaip nacionalinį turime tik Šiaulių banką.

Manau, sprendimą priimsime, kai Lietuvos bankas pateiks aiškią analizę, pasiūlymus, kai bus atsakyta į klausimus, kiek kainuotų administravimas, ar tas mokestis liktų motininio banko šalyse, ar atitektų Lietuvai.

- Jau beveik metus vadovaujate keturių partijų koalicijai. Kaip pavyksta gludinti kampus, kurie jų aštriausi?

- Sunkiausia yra tai, kad viena girdi uždaruose posėdžiuose, o kita - per žiniasklaidą. Pavyzdžiui, apsikalbi Politinėje taryboje, viskas atrodo sklandu, draugiška, visi klausimai suderinti, o po to kitą dieną pasigirsta koalicijos partnerių kažkokios kitokios nuomonės. Ir nežinai, ar čia tikrai jų nuomonė, ar kažkas pasinaudojo situacija.

Dabar susitikome po ilgesnės pertraukos ir sutarėme, kad stabilumas - svarbu. Nebuvo jokių kaltinimų vieni kitiems.

- Rudenį opozicija planuoja inicijuoti Seimo pirmojo vicepirmininko Vytauto Gapšio atstatydinimą. Kaip elgsis socialdemokratai?

Kai bus keliamas šis klausimas, tada ir svarstysime.

- Kitąmet vyks prezidento rinkimai - esate sakęs, kad paprastai juose dalyvauja partijų lyderiai. Ar ketinate kandidatuoti?

- Kalbėjau apie tam tikrą vyraujančią praktiką. Aš pats neseniai einu premjero pareigas, mano pareiga - kiek įmanoma, parodyti tam tikrus rezultatus. Noriu pasakyti, kad partija svarstys šį klausimą, nenoriu užbėgti įvykiams už akių, bet manau, kad geriau galėčiau save realizuoti čia (Vyriausybėje - BNS).

- Vyriausybės programoje esate įsipareigoję išspręsti gatvių ir vietovių pavadinimų rašymo klausimus, atsižvelgdami į Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją. Ar Jums asmeniškai priimtinos dvikalbės lentelės Vilniaus krašte?

- Šitas klausimas nuo Nepriklausomybės atkūrimo buvo paliktas nuošaly, dėl to galbūt ir atsirado tam tikra įtampėlė ten, kur gyvena didesnis skaičius tam tikros tautybės žmonių. Mano manymu, mes turėtume suprasti, kad visi esame Lietuvos piliečiai. Visiems Lietuvos piliečiams turi būtų vienodos sąlygos.

Tai reiškia, kad tų lentelių, kurios yra dviem kalbomis rašomos, turėtų nebūti, jeigu gerbiame savo valstybę, savo Konstituciją ir savo valstybės įstatymus. Neturi būti jokių išskirtinumų. Gali būti tam tikros programos valstybėje, sukurtos tam tikram laikotarpiui, pavyzdžiui, mokykloms. Čia mano principinė nuostata.

- Ar dėl to įstrigo parengtas Tautinių mažumų įstatymo projektas?

- Šiuo metu kaip tik vyksta diskusija dėl įstatymo projekto. Yra įvairių nuomonių, pastabų šiam projektui, o norint jį įtraukti į Strateginio komiteto darbotvarkę, viskas turi būti suderinta, turi būti atsakingų asmenų parašai.

Norėčiau, kad Rytų Lietuvai būtų skiriama daugiau dėmesio, kad įvairūs žmonės daugiau bendrautų su jaunimu, susitiktų su bendruomenių nariais. Ten būdamas pamačiau, kad jie jaučia lyg dėmesio trūkumą, dėl to susiformavo nuostata, kad valdžia juos lyg ignoruoja ir jie pradeda organizuoti kovą, kuri visai nereikalinga.

- Kaip sekasi spręsti asmenvardžių rašymo nelietuviškais rašmenimis klausimą?

- Šis klausiams svarstomas. Teisininkai ir specialistai turi pasakyti, kaip turėtų būti - ar įvedamos trys (lotyniškos - BNS) raidės, ar klijuojamas papildomas įdėklas. Tai jautrus klausimas. Reikia ieškoti gero sprendimo, kuris tenkintų visas puses, ir vengti emocijų. Tai tikrai specialistų reikalas.

- Jūsų koalicijos partneriai - Lietuvos lenkų rinkimų akcija - yra užregistravę įstatymo projektą dėl abortų uždraudimo. Ar šis projektas gali sulaukti Jūsų palaikymo?

- Mano asmeniškai - ne.