Sąžiningai dirbančių privačių odontologų šalyje reta. Beveik tris tūkstančius privačių gydymo įstaigų nuo pavasario pro padidinamąjį stiklą stebintys mokesčių inspektoriai aptiko, kad daugiausia mokesčių nuslepia būtent odontologai.
Inspektoriams užsukus į įtarimą sukėlusias įstaigas, šešėlio aptikta kiekvienoje įmonėje. Dažniausiai sumokami ne visi mokesčiai, o gydytojams oficialiai mokamos tik minimalios algos. Kai kurių verslininkų gudrybės net ir visko mačiusius mokesčių inspektorius privertė nustebti.
Pasak Mokesčių inspekcijos departamento direktorės Valės Kulvinskienės, patikrinimų metu paaiškėjo, kad kai kurios įmonės dirba ir nepilną darbo dieną, ir po kelias valandas į dieną ar kas kelintą dieną. Suskaičiavus tokios medicinos įstaigos pajamas nustatyta, kad oficialiai deklaruotos pajamos tesiekia vos kelis šimtus litų.
Mokesčių inspektoriai skaičiuoja, kad privačiose gydymo įstaigose net trečdalis pajamų gali būti nuslepiama. Mokesčių inspekcijai praėjusį rudenį vien užsiminus apie žadamą tikrinimą, iš privačių medicinos įstaigų į biudžetą staiga pasipylė pinigai.
Pasak V.Kulvinskienės, 2012 m., palyginus su 2011-aisiais, privačios medicinos įstaigos deklaravo 82 milijonais daugiau komercinės veiklos pajamų arba virš 800 tūkst. sumokėjo daugiau pelno mokesčio. „ Lietuvoje neatsitiko nieko tokio, kad visi staiga pradėjo lankytis pas gydytojus. Manau, kad mokesčių mokėtojai įsiklausė ir sureagavo“, – sakė Mokesčių inspekcijos atstovė.
Neskaidriausių, daugiausiai įtarimų sukėlusių įmonių savininkus ir vadovus Mokesčių inspekcija įspėja artimiausiu metu laukti svečių - inspektoriai žada tikrinti ir jų pačių pajamas bei turtą.
Sulaukęs duomenų iš Mokesčių inspekcijos, prieš privačias gydymo įstaigas užsimojęs sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis taip pat žada dar labiau pasiraitoti rankoves.
„Skaičiai yra bauginantys. jeigu apie trečdalis pajamų yra nuslepiama. Tai yra baisūs skaičiai“, – sakė V. Andriukaitis, pažadėjęs susitikti su odontologų rūmų vadovais ir imtis žymiai griežtesnių kontrolės priemonių.
Tuo metu ekonomistai sako, kad krėsdami privačią mediciną inspektoriai apčiuopia tik mažą dalį šešėlio.
Ekonomistė rūta Vainienė tai prilygino šaudymui iš patrankų į žvirblius. Jos teigimu, didžioji dalis lėšų sukasi valstybinėje medicinoje, viešajame sektoriuje. „Dažnai medikai sako - mano darbo vieta yra ta gydymo įstaiga, o mano darbdavys yra pacientas, tai įsivaizduokite jei alga nebūtų pervedama į sąskaitą, tai būtų tokių medikų, kurie ją ir pamirštų pasiimti“, – apie šešėlines pajamas valstybinėje medicinoje.
Anot ekonomistės, skaičiuojama, kad jei iš biudžeto sveikatos sektoriui skiriama per keturis milijardus litų, šešėlyje gali suktis antra tiek. Prieš vokelius valdiškose ligoninėse ir poliklinikose bandoma kovoti šiose įstaigose įdarbinant antikorupcijos specialistus. Pirmasis korupcijos prevencijos skyrius steigiamas Kauno klinikose.
