Dėl K.Lavrinovičiaus poelgio policija neketina pradėti administracinės teisenos, nes neįžvelgia administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Svastikos naudojimas viešojoje erdvėje vis dar sukelia audringų diskusijų ir emocijų. Absoliučiai daugumai Lietuvos piliečių šis simbolis asocijuojasi su nacizmu ir tūkstančių Lietuvos piliečių išžudymu. Todėl paišyti svastiką, net ir nevykusiai pokštaujant, – pavojinga. Tai draudžia Lietuvos įstatymai.
Tačiau, nepaisant gresiančių bausmių, tokių incidentų pasitaiko nuolat. Vieni būna chuliganiški ir primena provokacijas. Pavyzdžiui, 2006 metais tuo ženklu buvo išterliotos senosios Vilniaus žydų kapinės. Kartais svastiką primenantys fragmentai viešojoje erdvėje panaudojami netyčia. Pavyzdžiui, Prezidentūroje yra patiestas kilimas, kurio raštai primena tą ženklą.
Vaizduoja kaip fašistinę šalį
Turbūt aštriausia diskusija dėl svastikos naudojimo viešojoje erdvėje kilo 2010 metais, kai keli studentai surengė protestą prie Prezidentūros. Šalies vadovės Dalios Grybauskaitės jie reikalavo, kad ženklą būtų leista naudoti viešojoje erdvėje. Piketuotojų argumentas – svastika yra ne tik nacių, bet ir baltų kultūros simbolis.
Tuo įvykiu pasinaudojo Maskva. Rusijos politikai ir žiniasklaidos atstovai jau seniai tarptautinėje arenoje Lietuvą siekia pavaizduoti kaip fašistinę valstybę. Esą nacius palaiko ne tik didelė dalis lietuvių, bet ir valdžios aparatas. Apie tai kalba didžiausios šalies televizijos, rašo laikraščiai ir naujienų portalai.
„Svastikos šiame regione buvo populiarios dar tada, kai Adolfas Hitleris net nebuvo gimęs“, – pasakojo Vakaruose transliuojamos televizijos „Russia Today“ žurnalistas. Savo teiginius jis iliustravo Vilniaus gatvėje esančio šimtamečio namo balkono vaizdu – turėklus puošė ornamentai, kurie primena svastiką.
Tokių fragmentų galima rasti ne tik tarp archeologinių radinių, bet ir Vilniaus restoranų vitrinose, kai kas ją netgi įžvelgia Prezidentūros kilimų raštuose.
E.Zingeris krepšininkus pakvietė į getą
Antradienį pranešimą išplatinęs Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas teigė, kad „nuo pavienių kvailų poelgių niekas nėra apsaugotas, tačiau jie jokiu būdu neatspindi visos visuomenės ir valstybės požiūrio bei suvokimo“.
„Lietuva griežtai smerkia antisemitinius ir kitokius tautinę, rasinę, religinę nesantaiką kurstančius veiksmus. Visi žinome istoriją bei jos skaudulius, siekiame kurti ateitį be neapykantos ir netolerancijos. Šie dalykai nėra ir nebus toleruojami, toliau bus ugdoma visuomenės pagarba bei supratimas“, - pranešime spaudai teigė Seimo vadovas.
Parlamentaras Emanuelis Zingeris pabrėžė, kad po svastikos ženklu Europoje buvo išžudyta dešimtys milijonų žmonių, tarp jų – per 90 proc. Lietuvos žydų.
„Lietuvos sportininkai, atstovaudami Lietuvai, negali nežinoti vienos iš didžiausių tragedijų žmonijos istorijoje. Labai liūdna ir dėl to, kad tai vyksta Vilniaus Geto likvidavimo 70-mečio minėjimo išvakarėse ir Lietuvai pirmininkaujant Europos Sąjungos Tarybai“, – teigė parlamentaras.
Jis taip pat pakvietė rugsėjo 23 dieną Lietuvos krepšinio federacijos vadovus ir krepšinio atstovus dalyvauti Paneriuose minint Vilniaus geto likvidavimo 70-ąsias metines.
Senas grafinis simbolis
Svastika vadinamas kryžius, 90 laipsnių kampu užlenktais galais. Pats žodis kilęs iš sanskrito kalbos žodžio „svasti“, reiškiančio „pasveikinimą, sėkmės palinkėjimą“. Tai vienas seniausių grafinių simbolių, naudotų daugelyje kultūrų, taip pat ir baltų. Simbolizavo saulę, ugnį.
Nacistinė Vokietija svastiką panaudojo savo herbe bei vėliavoje. 1920 m. svastiką Adolfas Hitleris patvirtino kaip Vokietijos nacionalsocialistų partijos simbolį. Paties Hitlerio įsivaizdavimu, svastika simbolizavo kovą už arijų rasės viešpatavimą. Dėl to šiais laikais simbolis siejamas visų pirma su nacizmu ir fašizmu. Daugelyje šalių naudoti šį ženklą kaip nacių simboliką draudžia įstatymai.
