„Sprendimas labai panašus į Konstitucijos komisijos siūlymą,
tačiau šiek tiek kitoks, nenustatant konkrečių aplinkybių, kurios
būtų apibrėžtos jau įstatyme.
Susiformavo nuomonė, kad reikėtų
keisti Konstitucijos 74 straipsnį, papildant jį antra dalimi, kad
teisines pasekmes asmeniui, apkaltos proceso tvarka pašalintam iš
pareigų, arba netekusiam mandato, nustato įstatymas“, - po komiteto
klausymo antradienį žurnalistams sakė jo pirmininkas Julius
Sabatauskas.
Pasak J.Sabatausko, komitetas dėl tokios formuluotės balsuos
posėdyje kitą trečiadienį, ir jau po dešimties dienų
Konstitucijos pataisos projektas galės būti teikiamas Seimo
svarstymui.
Komiteto vadovo teigimu, tokia formuluotė pasirinkta, nes
Konstitucija nustato kelias pareigybes, iš kurių pašalinama per
apkaltą, ir skirtingoms pareigybėms galėtų būti taikomis
skirtingos sankcijos.
„Yra kelios pareigybės, tai ir prezidento, ir Seimo nario, ir
Vyriausybės nario, ir Konstitucinio Teismo teisėjo, Aukščiausiojo
teismo teisėjo, Apeliacinio teismo teisėjo, kuriems nustatoma tokia
galimybė, už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą arba priesaikos
sulaužymą, būti pašalintiems iš pareigų apkaltos proceso tvarka.
Todėl konkrečias aplinkybes, terminus, kada tie asmenys galėtų
vėl užimti tas pareigas, turėtų nustatyti įstatymas, nes jos gali
skirtis, diferencijuotis“, - sakė J.Sabatauskas.
Klausymu metu jis svarstė, jog teisėjų atveju būtų galima
palikti absoliučią sankciją, nes teoriškai grįžus į buvusias
pareigas po apkaltos tokiems teisėjams nuolat grėstų nušalinimo
galimybė.
„Skirtingai kategorijai amenų terminas gali būti skirtingas,
sakysime, teisėjams jis gali būti absoliutus, nes visada kiltų
bylos dalyvių klausimas dėl nušalinimo, pagrindas nušalinimui
visada būtų. Įsivaizduojate darbą teisėjo, kuris nuolat gauna
reikalavimus dėl nušalinimo“, - kalbėjo komiteto pirmininkas.
Pernai gruodį Seimas po pateikimo yra pritaręs Konstitucijos
pataisų projektui, kuris po apkaltos draustų kandidatuoti į Seimą
ketverius metus, tačiau svarstymui į plenarinių posėdžių salę
jau grįš TTK siūlomas variantas.
Projektą irgi svarsčiusi papildoma paskirta Konstitucijos
komisija savo variante siūlė po apkaltos drausti kandidatuoti 8
metus, ir sankciją įrašyti į Konstituciją.
Konstitucijos pataisomis siekiama įgyvendinti Europos Žmogaus
Teisių Teismo (EŽTT) sprendimą dėl per apkaltą pašalintų
asmenų kandidatavimo rinkimuose. EŽTT konstatavo, kad dabartinis
draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose iš prezidento
pareigų atstatydintam Rolandui Paksui yra neproporcingas jo padarytam
nusižengimui.
KT yra konstatavęs, kad asmuo, kuris per apkaltą buvo
pašalintas iš prezidento, Konstitucinio Teismo pirmininko ir
teisėjo, Aukščiausiojo Teismo pirmininko ir teisėjo, Apeliacinio
teismo pirmininko ir teisėjo pareigų ar buvo panaikintas jo Seimo
nario mandatas, niekada negali eiti tokių Konstitucijoje nurodytų
pareigų, kurių ėjimo pradžia yra susijusi su Konstitucijoje
numatytos priesaikos davimu.
Tam, kad pagrindinis šalies įstatymas būtų pakeistas, už tai
du kartus turi balsuoti ne mažiau kaip 94 parlamentarai.
R.Paksas prezidento pareigų neteko 2004 metų balandį. Jam buvo
surengta apkalta dėl priesaikos sulaužymo ir šiurkštaus
Konstitucijos pažeidimo, kai jis išimties tvarka savo finansiniam
rėmėjui Jurijui Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę.