„Jie atsiras ne anksčiau, ko gero, kaip per mėnesį -
kalbame apie tai, kada paviešinsime siūlymus, kuriuos mes teiksime
įstatymo pakeitimui“, - antradienį žurnalistams sakė ministras.
D.Pavalkis patvirtino, kad pakeitimų studentai gali tikėtis
kitąmet: „Jeigu viskas vyks sklandžiai, šitie pakeitimai turėtų
būti priimti per šitą (Seimo. - Red.) sesiją“.
Svarstomos naujovės tokiose srityse kaip aukštųjų mokyklų
sutartys su ministerija, studijų krepšelių skirstymo tvarka,
aukštųjų mokyklų vertinimo metodika, studijas baigusiųjų
karjeros stebėsena.
Anot D.Pavalkio, siūlymus rengianti darbo grupė trečiadienį
juos pristatys ministerijos vadovams: „Mes rytoj darbo grupę renkame,
kad ji pristatytų ministerijos vadovybei, ką yra suprojektavę
Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimuose“.
Vėliau numatoma diskusija su visuomene, suinteresuotomi
grupėmis. Antradienį D.Pavalkis mokslo ir studijų klausimus aptarė
su studentų atstovais.
„Pašnekesys su studentų atstovybėmis yra įsiklausymas į
studentų nuomonę prieš pradedant viešą diskusiją su socialiniais
partneriais apie reikalingus pakeitimus“, - teigė jis.
Studentai, be kita ko, kėlė jiems rūpimus klausimus dėl
studentų rotacijos ir aukštojo mokslo finansavimo. Ministras sakė
abejojantis, ar rotacija pagerintų studijų kokybę - anot jo, tai
būtų socialiai teisinga, bet skatintų ne darbą kolektyve, o
„laukinę konkurenciją“.
„Aš nesu įsitikinęs, kad rotacija galėtų duoti kažko gero“,
- sakė jis.
Tuo metu studijų finansavimo tvarką, anot D.Pavalkio, keisti
galima būtų nebent kitąmet.
„Aš manau, kad šiame Mokslo ir studijų įstatymo pakeitime mes
prie to neprieisime, nes tai yra ilgesnis procesas, kad pakeistume
visą aukštojo mokslo finansavimo sistemą. Tai yra, ko gero, kitų
metų darbas“, - svarstė jis.
Ministras sakė palaikantis vadinamosios angliškos sistemos
idėją, kai visi stojantieji ima paskolas studijoms, o baigę mokslus
jas grąžina arba negrąžina priklausomai nuo gaunamų pajamų.
„Man šiaip patinka angliška sistema, kai visi gauna tokį patį
pinigą ir turi atiduoti jį laikui einant. Tas būtų ir socialiai,
ko gero, teisinga“, - kalbėjo jis.
Tuo metu, anot D.Pavalkio, nuostatas apie studijas baigusiųjų
karjeros stebėseną į įstatymo pakeitimus reikėtų įrašyti jau
dabar.
„Visi šitie pakeitimai turi gulti į įstatymą, kad oficialiai
galėtume pasakyti: „Žinote, gerbiama aukštoji mokykla, jūsų 50
proc. absolventų niekur nedirba ir 50 proc. kitų dirba, bet dirba
Londone, bare plaudami indus“. Tai būtų absoliučiai aiškus ir
visai visuomenei suprantamas reikalas, kodėl jai skiriami arba
neskiriami krepšeliai“, - tvirtino jis.
Kalbėdamas su studentais, ministras užsiminė, jog, Eurostato
duomenimis, daugiausia bedarbių arba dirbančiųjų ne pagal
specialybę yra tarp A.Stulginskio universiteto absolventų. Tačiau
jis paneigė, kad dėl to ketinama imtis kokių nors veiksmų prieš
šią aukštąją mokyklą.
„Aš į statistiką žiūriu gana skeptiškai, juo labiau, kad
gali būti neįvertinta situacija, kada A.Stulginsio universitetą
baigia žemės turėtojas, ūkininkas, ir jis pats save įdarbina.
Gali būti, kad ten suskaičiuoti tik samdomi darbininkai. Jokių
sprendimų dėl to, kad Eurostate pasirodė nepalankūs duomenys,
tikrai nedarysime“, - nurodė D.Pavalkis.