Prie skulptūros, vaizduojančios sovietų karius, buvo prisukta atminimo lentelė su užrašu, primenančiu okupacinės kariuomenės išvedimo 20-metį.
Gal dabar bus ir vilkas sotus, ir avis sveika?
Juk skulptūras nugriauti reikalauja patriotai, tvirtindami, kad jos yra pasityčiojimas iš sovietinės okupacijos aukų.
Bet paveldosaugininkai teigia, kad tos metalinės figūros yra saugotinas meno kūrinys.
Dabar skulptūrų gynėjai, rodydami į atminimo lentą, galės sakyti, kad ši skulptūrinė grupė yra paminklas visų lietuvių džiaugsmui, kad sovietinė okupacija baigėsi.
Tiesa, nežinia, ar šis argumentas įtikins Seimo narį K.Masiulį, kuris jau parengė įstatymo projektą, pagal kurį į Kultūros vertybių registrą bus uždrausta įtraukti kūrinius su sovietine ir fašistine simbolika.
Bet jeigu toks įstatymas bus priimtas, iškils grėsmė ir tautiniam paveldui.
Pavyzdžiui, Rokiškio centre per visą sovietmetį neliestas išstovėjo R.Antinio vyresniojo paminklas Lietuvos nepriklausomybės 20-mečiui. Jis vaizduoja seną karžygį ir lietuvaitę, o virš jų galima įžvelgti baltišką svastiką.
Tad ką daryti? Gal geriausia būtų uždrausti statyti bet kokias skulptūras viešojoje vietoje, kad nebūtų kiršinama tauta.
Juk ką gali žinoti, gal įsisiūbavus pakantumo lytinėms mažumoms vajui gėjams taps įžeidi skulptūrinė kompozicija „Jūratė ir Kastytis” kaip pabrėžtina heteroseksualumo raiška. Arba vėl įsiliepsnos senokai atvėsę katalikų ginčai Kaune dėl skulptūros „Žmogus” prie M.Žilinsko meno galerijos.
O jei skulptoriams labai niežti nagus, tegul jie lipdo skulptūras iš plastilino. Politinei ar estetinei aplinkai pasikeitus, būtų daug paprasčiau pakeisti bet kurią detalę.
