D.Patackienė pasakojo, kad tą vakarą su seserimi nuėjo pasisvečiuoti pas
gretimoje Uosupėlio gatvėje gyvenančią giminaitę.
Kai moterys susiruošė eiti namo, prie lauko durų jas pasitiko iš kaimynų
kiemo atbėgęs didžiulis šuo.
„Jis urzgė, šiepė nasrus ir kėsinosi pulti. Greitai sprukome atgal į
namą.
Tą šunį ir jo šeimininką gerai pažįsta visas kaimas. Prieš kelias dienas
šuo vienai moteriai perkando koją, šiek tiek anksčiau užpuolė vyriškį.
Moteris kreipėsi į policiją ir į medikus. Šuns savininkui, kiek žinau,
pareigūnai skyrė 500 litų baudą. Tačiau kas iš to – agresyvus šuo vis
tiek laksto po kaimą gąsdindamas žmones“, – teigė D.Patackienė, rugsėjo
1-ąją pati susidūrusi su piktu keturkoju.
Įsmukusios į vidų moterys laukė, kol neprašytas svečias išsinešdins iš
kiemo.
Tačiau šis neskubėjo – sukiojosi palei namą, nusišlapino ant gėlių.
Po kiek laiko D.Patackienė su seserimi, manydamos, kad šuo grįžo į savo
kiemą, išdrįso išeiti į lauką. Po akimirkos jos abi vėl bėgo į namą, nes
keturkojis išniro iš už kampo ir taikėsi įkąsti.
Dar keli bandymai saugiai išeiti iš giminaitės namų seserims buvo
nesėkmingi: „Tik spėjame išeiti – jis jau čia ir šiepia nasrus.“
„Buvome tiesiog įkalintos, nebežinojome, ką daryti. Nusprendėme šauktis
policijos pagalbos. Skambinome bendruoju pagalbos telefonu ir net
nesitikėjome, kad taip greitai sulauksime Marijampolės pareigūnų, juk ne
dėl užmušto žmogaus kvietėmės“, – kalbėjo D.Patackienė.
Giminaitės name įkalintos moterys po kiek laiko pirmiausia išgirdo
tarnybinio policijos automobilio garsinį signalą, kuris, matyt, išbaidė
agresyvų šunį.
D.Patackienė pasakojo, kad atvykę pareigūnai nepriekaištavo ir nesišaipė
dėl tokio iškvietimo.
„Jauni vyrai buvo labai korektiški. Kai visi aplinkui peikia policiją,
mes norime širdingai padėkoti“, – kalbėjo D.Patackienė.
Kaune gyvenanti, dažnai Skaisčiūnuose besilankanti D.Patackienės sesuo
neslėpė susižavėjimo Marijampolės pareigūnais: „Nepatikėjau, kaip koks
stebuklas – per keliolika minučių atvažiavo. Kaune taip nebūna, net jei
į kokias muštynes pareigūnus kviečia.“
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus
valdymo skyriaus viršininkas Aušrys Kvederevičius lrytas.lt informavo,
kad rugsėjo 1-osios vakarą į Skaisčiūnus vyko arčiausiai tame regione
patruliavęs kelių patrulių antrojo būrio ekipažas – vyresnysis patrulis
Nerijus Černa ir prieš dvejus metus tarnybą pradėjęs patrulis Povilas
Stadalius.
D.Patackienė pasakojo, kad maždaug prieš dvejus metus Skaisčiūnuose buvo
būrys valkataujančių ar šiaip kaime nerišamų šunų būrys, kėlęs pavojų ir
vaikams, ir suaugusiesiems.
„Ši problema išnyko ir mūsų apylinkės inspektoriaus Dariaus Padimansko
dėka. Jis dažnai lankosi mūsų kaime, ne tik tada, kai kas nors
atsitinka. Jaučiasi, kad šis pareigūnas dirba, o ne vien tik atlyginimą
pasiima“, – teigė D.Patackienė.
Moteris žino skurdžią šalies policijos padėtį, tačiau vis tiek išreiškė
viltį: „Tokiems geriems pareigūnams jų vadai galėtų ne vien tik padėką
pareikšti, bet ir kokią, tarkime, bent 300 litų premiją duoti.“
D.Patackienės ir jos sesers padėka Marijampolės policijos patruliams kam
nors gali pasirodyti tik emocijų proveržis.
Realios grėsmės akivaizdoje atsidūrusių moterų dėkingumą pareigūnams, ko
gero, labiausiai supras tie, kurie turi panašios patirties ir žino,
kokio pavojaus išvengė seserys.
˙