Iki šios savaitės pradžios norą mokytis profesinėse mokyklose
pareiškė daugiau nei 19 tūkst. pretendentų. Pareiškusiųjų norą
mokytis profesinio mokymo įstaigose skaičius jau viršijo nustatytą
priėmimo planą.
Beveik pusė (8,4 tūkst.) iš pareiškusiųjų norą mokytis
profesinio mokymo įstaigose yra įgiję vidurinį išsilavinimą.
Daugiau nei tūkstantis pretendentų jau turi aukštojo mokslo
diplomą.
Beveik 50 proc. daugiau norinčiųjų sulaukė Vilniaus
automechanikos ir verslo mokykla, Žeimelio žemės ūkio mokykla,
trečdaliu - Biržų technologijų ir verslo mokymo centras, Daugų
technologijos ir verslo mokykla. Tarp siekiančiųjų įgyti profesiją
taip pat populiarios Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio
rengimo centro, Vilniaus paslaugų ir verslo darbuotojų profesinio
rengimo centro, Panevėžio profesinio rengimo centro, Raseinių
technologijos ir verslo mokyklos, Elektrėnų profesinio mokymo
centro, Varėnos technologijos ir verslo mokyklos, Klaipėdos
paslaugų ir verslo mokyklos ir kt. mokyklų siūlomos programos.
Infrastruktūrą atnaujinusios, praktinį rengimą gerokai
pagerinusios šalies profesinės mokyklos suteikia ir reikalingų
praktinių įgūdžių, ir platesnį išsilavinimą, verslumo pagrindus.
Kartu su profesine kvalifikacija galima įgyti ir pagrindinį
išsilavinimą ar brandos atestatą, o apie 70 proc. mokymosi laiko
sudaro praktinis mokymas mokymo įstaigos praktinio mokymo bazėje ar
įmonėje.
Vienas iš pavyzdžių - Kauno statybininkų rengimo centras,
kuriame, atnaujinus infrastruktūrą ir įkūrus sektorinį praktinio
mokymo centrą, peržiūrėjus mokymo programas, išmokius profesijos
mokytojus ir įdiegus vidines kokybės užtikrinimo sistemas,
priėmimas jau viršijo 25 proc. planuoto. Baigę šią mokyklą
įsidarbino ar savo verslą pradėjo apie 80 proc. absolventų, apie 15
proc. absolventų tęsia mokslus ir tik apie 5 proc. sunkiau sekėsi
įsitvirtinti darbo rinkoje. Panašius rodiklius pasiekia Vilniaus
automechanikos ir verslo mokykla, Vilniaus statybininkų rengimo
centras ir daugelis kitų mokyklų.
Vienas iš pokyčius lėmusių veiksnių yra tas, kad daugelio
profesinio mokymo įstaigų valdymo struktūrose tiesiogiai dalyvauja
verslo įmonės ar asocijuotos verslo struktūros, darbdaviai teikia
profesinėms mokykloms siūlymus ir informaciją dėl optimalaus
įstaigos valdymo, specialistų poreikio regionuose, kuriuose veikia
profesinio mokymo įstaigos, prisideda ruošiant mokymo programas ir
kartu jas įgyvendina, priima mokinius į praktikas, paskui įdarbina
absolventus, vertina absolventų kompetencijas kvalifikacijai įgyti.
Švietimo ir mokslo ministerijos prioritetas profesinio mokymo
srityje - stiprinti praktinio mokymo kokybę, skirti daugiau laiko
praktikai darbo vietoje, investuoti į profesijos mokytojų mokymus
ir kvalifikacijos tobulinimą. Šiuo metu panaudojant ES paramą
Lietuvoje kuriami modernia įranga aprūpinti sektoriniai praktinio
profesinio mokymo centrai, kuriuose gali praktikuotis ne tik
profesinių mokyklų auklėtiniai, bet ir aukštųjų mokyklų studentai,
dėstytojai, įmonių darbuotojai. Profesijos mokytojai kvalifikaciją
tobulina įmonėse, aukštosiose mokyklose.
Daugiau kaip 70 šalies profesinio mokymo įstaigų siūlo apie
300 įvairių profesinio mokymo programų: architektūros ir statybos,
gamybos ir perdirbimo, inžinerijos, kompiuterijos, meno, socialinių
paslaugų, sveikatos priežiūros, transporto, žemės ūkio,
miškininkystės ir žuvininkystės ir t.t.
Į mokyklas priimami asmenys nuo 14 metų. Priėmimas į profesines
mokyklas tęsiasi iki rugsėjo 15 d.