Sustabdžius operacijas visose 89 Kauno savivaldybės sąskaitose iš jų bankai antstolei pervedė apie 20 mln. litų, o savivaldybės vadovai ėmė kelti triukšmą, esą taip buvo paralyžiuotas darbas.
Antstolė S.Vaicekauskienė lrytas.lt žurnalistui sakė, kad tokia didelė pinigų suma buvo blokuota ne specialiai, o tik dėl techninių ypatumų.
„Kompiuterinėje sistemoje mes matome tik sąskaitų numerius, tačiau nematome jose esančių sumų. Todėl nurodymas pervesti pinigus buvo nukreiptas į visas sąskaitas. Kai bankas pradėjo vykdyti operacijas, perteklinė pinigų suma buvo grąžinta atgal į miesto savivaldybės sąskaitas“, – sakė S.Vaicekauskienė.
Teismo patvirtinta taikos sutartimi nurodytos skolos dalies išieškojimo operacija buvo pradėta vykdyti antradienį, o trečiadienį ryte savivaldybei jau buvo grąžinti likę pinigai.
Nurašys dar 2,5 mln. litų
„Man nesuprantama, kodėl tokiomis pinigų lėšomis disponuojanti Kauno savivaldybė delsia vykdyti teismo spendimą ir laukia, kol bus imtasi tokių veiksmų. Juk antstolio paslaugos irgi kainuoja, tai ne kas kita, kaip tik mokesčių mokėtojų pinigų švaistymas“, – konstatavo S.Vaicekauskienė.
Lrytas.lt žiniomis, tai ne paskutinis smūgis skolos verslininkams pripažinti nenorintiems Kauno vadovams. Kitą savaitę „Kamestos“ vadovai ketina kreiptis į teismą ir prašyti pagal su savivaldybe pasirašytą bei teismo patvirtintą taikos sutartį gauti vykdomąjį raštą 2,5 mln. litų skolos daliai išieškoti. Tai žurnalistui patvirtino statybos bendrovės generalinio direktoriaus pavaduotojas Mantas Zavarzinas.
Antstolė S.Vaicekauskienė sakė dar nežinanti apie būsimus verslininkų planus.
„Tegul neša vykdomąjį raštą. Tada pradėsime išieškojimo procedūras“, – sakė antstolė.
S.Vaicekauskienė kovo mėnesį pagal tos pačios bendrovės „Kamesta“ atstovų pateiktą raštą iš Kauno savivaldybės sąskaitos jau yra nurašiusi 2,5 mln. litų. Šiuos antstolės veiksmus savivaldybė skundė teismui, tačiau skundas buvo atmestas.
Delsimas sumokėti skolą kainuoja brangiai
Galima tik spėti kiek nuostolių Kaunas patirs savivaldybės vadovams nevykdant teismo sprendimo ir vengiant atsiskaityti su verslininkais. Tuo metu Kauno savivaldybės kuluaruose jau kalbama apie galimybę pareikšti nepasitikėjimą administracijos direktoriumi Dainiumi Ratkeliu bei meru Andriumi Kupčinsku. Konservatorių suburtai valdančiajai daugumai oponuojančius politikus ypač papiktino, kad savivaldybei delsiant atsiskaityti geruoju ir antstolei išieškant šias lėšas miestas netenka šimtų tūkstančių litų. Nemažos sumos įstatymų nustatyta tvarka atitenka antstolei už vykdymo išlaidas.
„Tai visų mokesčių mokėtojų, gyventojų pinigai, mokesčių pavidalu įkritę į savivaldybės kasą. Juk kažkas turėjo labai daug dirbti, kad užsidirbtų ne tik sau, bet ir mokesčių pavidalu paremtų savivaldybę. Kiekvienas žmogus turi teisę galvoti, kad šie pinigai bus teisingai panaudoti miesto labui.
Jeigu teismas jau priteisė skolą, kiekvienas blaiviai mąstantis žmogus pats kreipiasi su prašymu atidėti išieškojimus, siūlo sudaryti skolos grąžinimo grafiką. Kodėl taip nebuvo daroma, nesuprantu. Tai nusikaltimas visų kauniečių pinigams. Visi rypauja – ką padarė antstolė? O ką mes padarėme, kad to būtų išvengta?“ – lrytas.lt sakė opozicinės Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno pavaduotoja Ona Balžekienė.
Prakalbo apie interpeliaciją
Tokį miesto vadovų elgesį politikė pavadino mokesčių mokėtojų pinigų švaistymu. Ji tvirtino, kad frakcijoje siūlys svarstyti klausimą dėl nepasitikėjimo miesto vadovais – administracijos direktoriumi D.Ratkeliu ir meru A.Kupčinsku.
Kitas opozicijos atstovas, Darbo partijos frakcijos seniūnas Gintaras Jonas Furmanavičius Kauno vadovams taip pat negailėjo piktų žodžių.
„Jeigu buvo sandėris su verslo atstovais ir aiškiai matoma, kad be teismo neišsiversime – mero vietoje būčiau sėdęs prie derybų stalo su bendrovės atstovais, būtume sudarę atsiskaitymo grafiką keleriems metams be jokių teismų. Juk su verslo atstovais visada galima susitarti. Tačiau kai kas užsispyrė, užėmė tokią poziciją, kokia yra, ir turime rezultatą – gauna darbo antstolė ir „nusiima“ pinigus. Taip patiriamos visiškai nereikalingos išlaidos, galų gale už bylinėjimosi, pralaimėto teismo išlaidas teks sumokėti“, – sakė F.J.Furmanavičius.
Darbo partijos atstovas sakė manantis, kad istorija su „Kamesta“ turės labai neigiamos įtakos tolimesniems savivaldybės santykiams su verslo struktūromis. Įvertinusios šią patirtį rimtos įmonės paprasčiausiai nesiims savivaldybės užsakymų.
Stebisi ir valdančiosios koalicijos narė
Žinomas Kauno verslininkas ir politikas, „Vičiūnų“ įmonių grupės prezidentas Visvaldas Matijošaitis taip pat sakė nesuvokiantis, kodėl buvo delsiama sumokėti teismo priteistą skolą.
„Geriau jau būtų susėdę ir taręsi, sudarę skolos mokėjimo grafiką. Taip elgiasi visas civilizuotas pasaulis“, – sakė V.Matijošaitis.
Tuo, kad nevykdomi teismo sprendimai ir savivaldybė patiria šimtatūkstantinius nuostolius, piktinosi ir valdančiosios koalicijos narė, frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovė, advokatė Aušra Ručienė.
„Mano žiniomis, administracijos direktorius D.Ratkelis yra teisininkas. Kaip ir kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis, turime gerbti įstatymus ir priimtus procesinius sprendimus. Todėl siekiant, kad savivaldybė patirtų mažesnius nuostolius, reikėtų jų teisėtais būdais išvengti. Teismo sprendimai turi būti vykdomi, o jeigu kas nors nori patirti papildomų išlaidų – jų valia“, – lrytas.lt sakė savivaldybės tarybos valdančiosios koalicijos narė A.Ručienė.
