Tačiau labiausiai džiaugtis turėtų tie, kurie ir dabar uždirba daugiausiai. Štai paprastas specialistas, šiuo metu uždirbantis 2 tūkst. 327 litus neatskaičius mokesčių, po mėnesio gaus vos 13 litų daugiau. Tuo tarpu aukščiausią kategoriją turintis viceministras, šiuo metu be priedų gaunantis 6 tūkst. 166 litų algą, po mėnesio uždirbs jau 8 tūkst. 775 litus.
Taip atsitiks todėl, kad prasidėjus krizei mažiausiai uždirbusių valdininkų algos buvo karpomos minimaliai arba buvo išvis nepaliestos. Tačiau Konstitucinis Teismas nutarė, kad taip daryti nebuvo galima. Esą visų algos per krizę galėjo būti karpomos vienodai.
Valstybės išlaidos padidės
Finansų ministerija skaičiuoja, kad algų didinimas kitais metais valstybės biudžete pareikalaus apie 215 mln. litų, o šiemet - 34 mln. litų. Jei pinigų padidintoms algoms ministerijų ir kitų valstybės įstaigų biudžetuose šiais metais nepakaks, skolą valdininkai atgaus kitais metais.
Ministras Rimantas Šadžius pabrėžia, kad šiemet valdininkų algos bus atstatytos tik iš dalies. Pakeitus įstatymus į prieškrizinį lygį vėl bus sugrąžinti atlyginimų koeficientai ir priedai už kvalifikacines klases. Nuo to priklauso tik dalis algos. Per krizę sumažintas bazinis atlyginimo dydis, kuris svarbiausias gaunantiems mažiausias algas, kol kas nebus atstatytas ir sudarys 450 litų. Prieš krizę jis siekė 490 litų. Kada bus padidintas bazinis atlyginimo dydis, R.Šadžius atsakyti negali. Tam trukdo lėšų trūkumas bei valdžios nenoras didinti valstybės išlaidas artėjant planuojamam euro įvedimui.
Teigiama, jog atlyginimų didinimą šiais metais pajus apie 60 tūkst. žmonių. Dar maždaug 300 tūkst. žmonių atlyginimai bus didinami nuo kitų metų sausio.
Kiek daugiau turėtų uždirbti ne tik valdininkai, bet ir viešojo sektoriaus darbuotojai, prokurorai, merai, ministrai, Seimo nariai. Teigiama, kad ministro alga dėl to padidės vidutiniškai 2,2 tūkst. litų, o premjero - 2,5 tūkst. litų.
Opozicija gėdino valdžią
Dalis Seimo narių už algų didinimą, atrodo, balsavo sukandę dantis. Jie stebėjosi Konstitucinio Teismo išvadomis, kad algas valstybės tarnautojams galima tik didinti, o mažinti neįmanoma. Teismas taip pat nutarė, kad Lietuvoje negalimas socialinio solidarumo principas, pagal kurį algas būtų galima karpyti tik daugiausiai uždirbantiems. Tokiu sprendimu Konstitucinio Teismo teisėjai iškovojo didesnes algas ir sau, ir savo kolegoms.
„Tokia logika prasilenkia ir su morale. Pinigai bus išmetami elito sluoksnio patenkinimui“, - teigė Seimo narys Kęstutis Masiulis.
Seimo opozicija pabrėžė, kad ketvirtadienį Seimas iš esmės balsavo tik už daugiausiai uždirbančių žmonių pajamų didinimą. Tuo tarpu sunkiai gyvenantiems žmonėms niekas nepasikeis. Todėl opozicija siūlė bent kažkiek padidinti ir bazinį atlyginimo dydį, pavyzdžiui, iki 475 litų. Tuomet algų didinimą pajustų visi.
Konservatoriai teigia, kad Vyriausybės pasirinktas algų didinimo planas yra naudingesnis patiems ministrams ir premjerui, nes dėl to jų atlyginimai pastebimai padidės. Andrius Kubilius ketvirtadienio Seimo posėdį pavadino „savo kišenių diena“.
Liberalų sąjūdis siūlo padidinus algas nedidinti valstybės valdymo išlaidų. Tai esą būtų galima padaryti atleidus 5 proc. valdininkų. Finansų ministras antradienį Seime patvirtino, kad tokia galimybė bus įvertinta.
„Krizė baigsis tik valdininkams“, - Seimo balsavimo rezultatus komentavo liberalas Eligijus Masiulis.
Socialdemokratai opozicijai atšauna, kad didindama valdininkų algas dabartinė valdžia taiso buvusios konservatorių ir liberalų Vyriausybės padarytas klaidas. Jie sako, kad Seimas privalo vykdyti Konstitucinio Teismo nutarimą.
„Ar mes galime nevykdyti Konstitucinio Teismo nutarimo?“ - stebėjosi Seimo narė Kristina Miškinienė. Ji ragino nekiršinti daugiau ir mažiau uždirbančių žmonių.
Algų didinimo klausimas Seime virto valdančiųjų ir dešiniųjų partijų apsižodžiavimu, kurį laimėjo valdantieji. Už įstatymą balsavo 73 Seimo nariai. Didžioji dalis opozicijos balsavimą boikotavo.
