Visus tris kartus į jos skambučius atsiliepė jaunas moteriškas balsas. „Ši operatorė dabar ilsisi. Iki ketvirtadienio jai – laisvos dienos“, - apie Bendrojo pagalbos centro (BPC) operatorę 27-erių Ritą (vardas pakeistas) kalbėjo BPC Šiaulių skyriaus viršininkas Nerijus Adomavičius.
Ar penktus metus BPC dirbančią operatorę sukrėtė šeštadienio ryto pokalbis su pagrobta dembaviške? Kaip jaučiasi moteris, paskutinėmis merginos gyvenimo akimirkomis besistengusi jai padėti?
Kol kas operatorė patirtą dramą išgyvena dalydamasi apie įvykį nebent su artimaisiais ar draugais. Jai ir kitoms kartu dirbusioms operatorėms Panevėžio policijos komisariatas siūlė savo psichologo pagalbą, tačiau jos moterys atsisakė.
„Sakė, mes tarpusavyje pasikalbėsime, bus ramiau. Čia tokia naujovė (psichologo pagalba. - Red.)“, - kalbėjo N.Adomavičius.
Jis apgailestavo, kad BPC neturi savo psichologo. „Aišku, kad jis reikalingas. Ėjimas pas psichologą Lietuvoje dar apaugęs stereotipais. Žmonės mano, kad pas psichologą eina tik tie, kas turi problemų. O juk psichologas gali padėti ir tokiose įtemptose situacijose“, - įsitikinęs BPC Šiaulių skyriaus vadovas.
Darbo pabaiga – kaip siaubo filmas
Pokalbis su tragiškai žuvusia Dembavos gyventoja Ritai turėjo būti itin sunkus dar ir dėl nuovargio. Šeštadienio rytas, kai įvyko nelaimė, buvo ilgų operatorės darbo valandų pabaiga.
Vienu metu Panevėžio BPC skyriuje dirba trys operatorės.
BPC operatorės dirba pamainomis po 12 valandų. Pamainos prasideda 7 val. 30 minučių ir 19 val. 30 min. Atidirbusios dvi dienas, jos turi vieną parą poilsio. Tada dirba dvi naktis.
Antrosios nakties pabaigoje, likus 20 minučių iki darbo pabaigos Rita gavo pirmąjį 17-metės skambutį. Paskutinės jos darbo akimirkos virto realybėje vykstančiu siaubo filmu.
„Ji su mergina bendravo iki pat galo. Ji pasiliko po darbo ir tęsė pokalbį, kad mergina daugiau pasitikėtų ir turėtų ryšį su ja. Be to, ji žinojo daugiau informacijos apie situaciją. Ilgiau pasiliko ir kitos tuo metu dirbusios operatorės – tai neeilinis įvykis“, - pasakojo Ritos vadovas N.Adomavičius.
Visos Panevėžio skyriuje dirbančios operatorės yra iš Panevėžio rajono. Joms atvažiuoti į darbą bei grįžti iš jo prireikia autobuso ar nuosavo automobilio.
Sulaukė kraupios žinios
7 val. 11 min. operatorė apie merginos skambutį pranešė policijai. Ji pareigūnams paaiškino, kad mergina yra pagrobta ir vežama automobilio bagažinėje.
Po 3 minučių Rita budėtojus sujungė su mergina, kuri pranešė, kad yra automobilio bagažinėje.
Dar kelios minutės ir operatorė vėl bendravo su nusikaltėlių auka. Vėl sujungė ją su budėtojais. Mergina pasakoja, jog buvo išprievartauta, ją gali paskandinti, pasakė, kokios markės ir spalvos automobiliu ji vežama.
Įtampa kilo kiekvieną akimirką. 15 minučių pokalbiai tarp operatorės, merginos ir policijos pareigūnų nepadėjo išsiaiškinti svarbiausio – vietos, kur mergina yra.
7 val. 24 min. Rita pranešė policijai, kad nesimato nelemto telefono numerio, operatorė negali nustatyti pagrobtos dembaviškės buvimo vietos, nei kur ji vežama.
Rita nebežiūrėjo į laikrodį. Nesvarbu, kad darbas baigėsi ir jos pakeisti atėjo kolegės. Ji laukė, kuo viskas baigsis. Suprato, kad niekas kitas be jos taip gerai nežino situacijos.
Praėjus keliasdešimčiai minučių laukimą nutraukė pranešimas – prie miško Keravos kaime, Panevėžio rajone, dega automobilis. Operatorių pečius prislėgė žinia, jog ką tik su Rita telefonu kalbėjusi mergina sudegė automobilio bagažinėje.
