Trečiadienį per uždarą komiteto posėdį grėsmes Lietuvos pirmininkavimui pristatė Užsienio reikalų ministerijos, Valstybės saugumo departamento pareigūnai.
„Visos grėsmės susietos su lapkričio mėnesio Rytų partnerystės susitikimu. ES Rytų partnerystės programos tikslas - šešias partneres priartinti pagal savo demokratiškumą, žmogaus teises, teisingumą arčiau Europos Sąjungos. Ir kuo artėja tas Rytų partnerystės aukščiausio lygio susitikimas, kuo aiškiau, kad, ko gero, Vilniuje bus pasirašyta ES asociacijos sutartis su Ukraina, ganėtinai geri reikalai yra su Moldova ir Gruzija, kuo labiau artėja teigiami, ES požiūriu, sprendimai, tuo didėja kaimynų šantažas kai kurių valstybių atžvilgiu“, - po komiteto posėdžio žurnalistams sakė B.Juodka.
„Jūs puikiai žinote, kad Armėnija pasirašė Muitų sąjungos sutartį su Rusija, o Armėnija buvo viena iš labiausiai pažengusių ES Rytų partnerystės narių. Bet šiuo metu ji iškrito iš to šešetuko, nes būtent buvo šantažas iš Rusijos pusės, nes Armėnijos ekonomika labai priklausoma nuo Rusijos, ten Rusijos karinės bazės yra. Juntama grėsmė aiški - sutrukdyti Rytų partnerystės forumui, ten visos pagrindinės grėsmės yra nukreiptos“, - kalbėjo B.Juodka.
Per lapkritį Vilniuje vyksiantį Rytų partnerystės viršūnių susitikimą tikimasi pasirašyti asociacijos ir laisvos prekybos sutartį tarp ES ir Ukrainos bei parafuoti atitinkamus susitarimus su Gruzija ir Moldova.
Ukraina, Moldova ir Armėnija pastaraisiais mėnesiais praneša apie Rusijos taikomas spaudimo priemones. Rugsėjį Rusija pradėjo taikyti griežtą vežėjų patikrą išskirtinai Lietuvoje registruotiems krovininiams automobiliams.
