Rugpjūtyje Būtingės pajūryje, šalia Latvijos pasienio, vykęs tradicinis muzikos festivalis „Satta Outside“ vėl sutraukė tūkstančius melomanų iš visos Lietuvos.
Nemažai svečių ir dalyvių čionai atvyko nuosavais automobiliais, kuriuos pasistatė ne šalia plento, o pievose įrengtose vietose išskirtiniams svečiams. Prie kopų išdygo nemenkas palapinių miestelis, scenos, tualetai, prausyklos, prekybos paviljonai.
Po renginio apžiūrėję Būtingės pajūrį aplinkosaugininkai aiktelėjo - žadėję saugoti gamtą ir kopas, surankioti festivalio vietoje svečių paliktas šiukšles ir savo rekvizitus rengėjai duoto žodžio, regis, iki galo neištęsėjo.
Vešlios pajūrio smiltpievės, virtusios didžiule pramogų aikšte, festivalio pabaigoje nuleipo ir pagelto, priminė preriją, per kurią perbėgo didžiulė indėnų medžiojamų bizonų banda.
Važinėdami automobiliais arenos link festivalio dalyviai išklampojo siaurą Būtingės geomorfologinio draustinio keliuką, sunaikino šalia vešėjusius augalus. Paraginti apsikuopti, išsivežti šiukšles, paliktus šiaudų ritinius, kitokią butaforiją rengėjai aiškino, kad esą iškart tai padaryti sutrukdę lietingi orai. Prieš festivalį, kurdamiesi pajūryje, jie irgi užsitraukė aplinkosaugininkų nemalonę ir buvo nubausti. „Visi nuostoliai dar nesuskaičiuoti. Įmaklinę į draustinio teritoriją muzikos mylėtojai sunaikino 3000 kvadratinių metrų plote vešėjusią augmeniją. Už gamtai padarytą žalą ir pažeidimus „Satta Outside“ rengėjams priskaičiavome apie 10 tūkst. litų administracinių baudų. Protokolai nesurašyti, nes ilgai negalėjome susisiekti su pagrindiniu festivalio organizatoriumi - jo adresu išsiųsti raštai grįždavo atgal. Jau galvojome kreiptis į policiją, kad atvesdintų“, - kalbėjo Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento vadovas Andrius Kairys.
Pajūrio teritorijas prižiūrintys aplinkosaugininkai negali nubausti„Satta Outside“ rengėjų už pagrindinėje arenoje ištryptą augmeniją - šį plotą jie nuomojo iš vieno privataus asmens, kuris savo valdose gali daryti, ką tik nori. Protokolus dėl triukšmo, viršijančio leistinas normas, festivalio organizatoriams yra surašiusi ir Palangos policija.
Melomanų pripažinimą pelniusiuose „Satta Outside“ festivaliuose sukinėjasi marga liaudis. Jie vadinami ne tik avangardinės muzikos atlikėjų bei jų gerbėjų, bet ir lengvųjų narkotikų vartotojų masinio sambūrio vieta. Būtingėje su kvaišalais kuprinėse buvo nutverti 9 jaunuoliai. Vienas jų bandė išsisukti ir buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn dėl kyšio davimo pareigūnui, o kitas - dėl automobilio vairavimo apsvaigus nuo narkotikų. Šiaip jau buvo ramu, didesnių incidentų festivalio arenoje ir už jos ribų nebuvo užfiksuota.
Anksčiau „Satta Outside“ dalyviai šėldavo sugūžėję į Šventosios pajūrį, kol vietiniai gyventojai nepradėjo bruzdėti - tuomet rengėjams teko ieškoti kitokios vietovės. Šiemet pasirinkę dar nuošaliau esančius tyrlaukius šalia Būtingės naftos terminalo festivalio jie, atrodo, vėl neįtiko aplinkosaugininkams - Pajūrio regioninio parko (PRP) vadovybė sunerimo, kad bus nuniokotas Būtingės draustinis.
Kol kas juo niekas nesirūpina, bet taip būti negali. Todėl PRP direktorius Darius Nicius Valstybės saugomų teritorijų tarnybos vadovei Rūtai Baškytei jau pateikė paraišką, kad Būtingės geomorfologinis draustinis būtų priskirtas jo vadovaujamo regioninio parko priežiūrai.
Ryžtinga, bet su aplinkosaugininkais ir pajūrio vietovių gyventojais dažnai nesutarianti „Satta Oustside“ komanda nežada nuleisti sparnų. Rengėjai užsimena, kad blogiausiu atveju galės pasitraukti dar toliau už Būtingės - esą tokius festivalius galima rengti Latvijos pajūryje.
Pajūrio sergėtojai „Satta Outside“ vadovus ir aktyvistus perspėja, kad visur reikia laikyti įstatymų ir tvarkos: nešiukšlinti smiltpievių, netrypti jautrios kopų augmenijos, neteršti šalia ošiančios Baltijos jūros. Už Būtingės - Papės regioninis parkas, kur galioja panašūs, o gal net ir griežtesni ne pas mus aplinkosaugos reglamentai.
Andrius Kairys Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento vadovas
Sunku vertinti gamtai padarytą žalą. Baudos už ištryptas, visureigiais ir keturračiais išklampotas pajūrio pievas gal ir nebaugina pažeidėjų - už kibiriuką nelegaliai sužvejotų nėgių brakonieriai dabar sumoka 1000 litų. Blogai, kad nėra teisinių svertų, reguliuojančių draustiniuose arba šalia jų vykstančius komercinius renginius. Negalime uždrausti muzikos festivalių, sąskrydžių, jeigu rengėjai įsipareigoja laikytis taisyklių. Kitas reikalas, kad pažadai dažnai pamirštami - mokėti baudas už pažeidimus lengviau nei užtikrinti gamtos apsaugą.
Renginiams, kurie sutraukia į pajūrį tūkstančius žmonių, reikėtų numatyti atskiras zonas, kad organizatoriai ten galėtų plėtoti savo veiklą nesibraudami į saugomas teritorijas. Privatininkai, nuomojantys savo žemes masiniams renginiams, irgi turėtų jausti didesnę atsakomybę. Neuždrausi žmonėms privačiose valdose statyti automobilius, išskleisti palapines. Visiškai kitokia situacija susiklosto, kai privačiose teritorijose šalia draustinių susitvenkia minios pramogautojų.
