Noriu, mere A.Zuokai, pakviesti jus atvykti į Pylimo gatvę, kur aš mielai surengsiu ekskursiją ir parodysiu, kas gali vykti ir vyksta jūsų mieste, jo centre, toje dalyje, kur mokame už automobilių stovėjimą, o turistai marširuoja kone kasdien link geležinkelio stoties. Prieš juos man visada gėda, nes jie mato gausybę šiukšlių, išdaužytą gatvę, girtuoklius ir pabaisas, prostitutes ir jų klientus. Gėda, kad ieškodami stoties ir eidami tiesiog nuo miesto Rotušės aikštės, jie nuklysta Halės turgaus link ir keliauja toliau ta Pylimo gatvės dalimi, kuri galėtų ir turėtų būti bet kurio sostinės vadovo gėda.
Ir noriu atkreipti dėmesį visai ne į smulkias problemas, kasdienius rūpesčius, kurių pilnos visos gatvės ir kiemai, o į esminius dalykus, kuriuos nusprendžiau jums papasakoti.
Šioje gatvės dalyje sąžiningai dieną ir naktį budi prostitutės ir važinėja jų klientai. Taip, Vilniuje yra kelios tokios gatvės, visi jas žino, nors užtektų padaryti tik vieną žingsnį ir jų šioje vietoje nebūtų.
Kitas dalykas, kad šioje gatvės dalyje, kuri menkai apšviesta ir tokia lyg mero užmiršta vieta (norėčiau sakyti Dievo užmiršta vieta, bet meras čia tinka labiau), gatvės danga yra tokios būklės, jog senokai asfaltuoti ir duobėti kiemai atrodo lyg šventė, o šaligatviai drąsiai galėtų dalyvauti ir, be abejonės, laimėtų, pačių klaikiausių šaligatvių konkursą mieste.
Negaliu suprasti, prasta gatvės danga - tai atsitiktinumas ar tyčinis veiksmas, prostitučių klientams palengvinantis apžiūrą, nes automobilio greitis čia sumažėja iki kokių 10 kilometrų per valandą.
Prašau nesakyti, kad nėra pinigų, nes aš vasaros pradžioje mačiau, kaip rekonstruojamos mieste daug geresnės kokybės gatvės, aš matau visai šalia atsiradusius oranžinius dviračius ir daugelį kitų dalykų, kurie liudija, kad pinigų yra ten, kur jų reikia.
Dar vienas išskirtinis reiškinys, kad šioje gatvės dalyje automobiliai statomi taip, kaip nori žmonės, atvykę į turgų. Sumokėti už stovėjimą jie nepamiršta, nes baudų rinkėjai dirba puikiai.
Bet štai laikytis kelio ženklų nurodymų, kurie aiškiai apibrėžia kaip ir kur gali stovėti automobiliai, čia nėra jokio reikalo. Šimtus kartų savęs klausiau, kodėl taip yra, bet atsakymo neradau.
Matyt, miestas yra tikrai gyvas padaras ir visi čia elgiasi taip, kaip jiems leidžiama. Nėra reikalo matyti ženklą „sustoti ir stovėti draudžiama“, nes yra žinoma, kad policijos čia nebūna. Aš neniurzgu, aš tiesiog konstatuoju, kad dėl to susidaro vietos, kuriose neįmanoma prasilenkti, vairuotojai negali nei išvažiuoti, nei apsisukti, visi rėkia, grasina vieni kitiems. Savaitgaliais čia tikras Neapolis - teisus tas, kuris garsiau šaukia ir pikčiau grūmoja.
Buvau nutarusi policijai, kuri čia neužsuka, padėti. Galvojate, kad užtenka kreiptis į policiją? Ne. Bandžiau, ir ne kartą. Viskas, ką jie man pasiūlė, buvo fotografuoti, rašyti datas, vietą, fotografuoti kelio ženklus ir jiems krauti į kažkokį interneto puslapį.
Kompiuteriai jiems užlūžtų nuo mano nuotraukų, jei sąžiningai jas kelčiau. Žodžiu, siūlė man pabūti policijos savanore, bet aš nusprendžiau, kad geriau iškart eisiu dirbti pas merą ir padėsiu išspręsti ne tik šią, bet ir kitokias problemas.
Ir dar vienas dalykas, kuris mane asmeniškai piktina labiausiai. Kiekvienas vilnietis žino, kurios Vilniaus vietos yra problemiškos, nesimpatiškos ir kur nesinori vaikščioti vienam sutemus. Kodėl tokiose vietose, kaip ir šioje Pylimo gatvės dalyje, duodamas leidimas dirbti kavinėm ar barams ir dar gyvenamajame name visą parą?
Tokiose vietose tualete moterys gimdo kūdikius, būtent čia aš pirmą ir tikiuosi vienintelį kartą mačiau nėščią paauglę ir visiškai girtą. Dieną aplink ją sėdi tokie pusiau prablaivėję ir pikti vyrai bei moterys, o naktį ten vyksta kažkas neįtikėtino, apie ką vėliau skaitome žiniasklaidoje.
Apskritai nesuprantu, kodėl reikia leisti tas visą parą dirbančias landynes, o labiausiai neaišku, kodėl jos toleruojamos tokiose vietose? Neabejoju, mere, kad jums ten nepatiktų ten išgerti kavos.
Mielas mere A.Zuokai, kartoju savo kvietimą: atvažiuokite į svečius ir jūs pamatysite, kad viskas iš tiesų dar blogiau, nei aš sugebu papasakoti. O tada priimkite mane į darbą, nes kiekvienai iš šių problemų, kurios čia egzistuoja ilgus metus, aš pasiūlysiu sprendimą.
Man atrodo, kad tarp popierių ir kasdienių darbų paskęsta rimtos miesto problemos. Juk labiausiai visada trūksta noro, kibumo, užsispyrimo ir neatidėliojimo. Dėl algos, mere, manau, susitarsime.
Jei A.Avulis neranda žmonių už 5 tūkst. litų, tai matyt ir jums ten, valdžioje, riesta su gerais specialistais.
