„Netekome iškilaus žmogaus, sulaukęs 90 metų mirė Kazys Bobelis. Gausybė apdovanojimų, kuriuos yra gavęs daktaras K. Bobelis, puikiai iliustruoja jo, kaip neeilinio politiko, mediko ir piliečio gyvenimo kelią ir pasiekimus. Jo mirtis - didelė netektis mums visiems“, - kviesdamas tylos minute pagerbti šviesų politiko atminimą plenariniame posėdyje sakė Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas.
Buvęs Seimo narys Kazys Bobelis mirė pirmadienį, rugsėjo 30 d., Jungtinėse Amerikos Valstijose, eidamas 91-uosius metus.
Kazys Bobelis gimė 1923 m. kovo 4 d. Kaune Lietuvos karininko, savanorio šeimoje.
Baigė Kauno J.Jablonskio pradinę mokyklą ir „Aušros“ berniukų gimnaziją. Studijavo mediciną Vytauto Didžiojo, Graco (Austrija), Tiubingeno (Vokietija) universitetuose. 1948 m. apgynė medicinos mokslų daktaro disertaciją Tiubingeno universitete.
1949 m. atvyko į JAV, gyveno Čikagoje. Studijavo ir specializavosi Dž.Hopkinso, Bostono universitetuose ir Filadelfijos centrinėje ligoninėje, įgijo chirurgo specialybę.
1953 m. pradėjo privačią chirurgo praktiką Čikagoje ir Elgine. 1962-1972 m. - Čikagos medicinos mokyklos ir Lojolos universiteto klinikinės chirurgijos profesorius. Buvo chirurgijos vadovas Šv.Juozapo ir Šv.Antano ligoninėse, Šv.Juozapo ligoninės prezidentas. 1978-1991 m. vertėsi privačia medicinos praktika Floridoje.
JAV atkūręs Lietuvos ateitininkų organizaciją, 1949-1952 m. vadovavo Čikagos ateitininkams.
1962-1976 m. - JAV lietuvių bendruomenės tarybos narys, 1969-1979 m. - Amerikos lietuvių tarybos pirmininkas, išrinktas šios organizacijos garbės pirmininku.
1979-1992 m., iki Vilniuje įvykusio simbolinio Uždaromojo Seimo, - Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK) pirmininkas. VLIK pastangomis pasaulyje niekada nebuvo pamiršta Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės byla. Vadovavo VLIK organizuotoms demonstracijoms, piketams įvairiuose JAV ir pasaulio miestuose. Pristatinėdavo Lietuvos Nepriklausomybės bylą įvairiose tarptautinėse konferencijose, atstovavo VLIK Pasaulio antikomunistinėse konferencijose.
1983 m. VLIK iniciatyva Europos Parlamente buvo priimta rezoliucija, smerkianti neteisėtą Lietuvos okupaciją ir aneksiją; kalbėjo ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos bei Estijos vardu, nes tuo metu šių šalių atstovų dar nebuvo.
1985 m. vadovavo Lietuvos delegacijai Kopenhagoje, Danijoje, vykusiame Tribunole, kuriame pristatė Lietuvos kaltinimą Sovietų Sąjungai dėl neteisėtos okupacijos ir inkorporacijos. Atstovavo Lietuvai visose Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijose 1975-1991 m.
1992 m. sugrįžo į Lietuvą.
1992-2006 m. - VI, VII, VIII ir IX Seimo narys. 1992-1996 m. Seime buvo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, 1996-2000 m. - Užsienio reikalų ir Europos reikalų komitetų narys, 2000-2004 m. - Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas. 2004-2006 m. - Lietuvos Respublikos Seimo ir JAV lietuvių bendruomenės komisijos pirmininkas. VIII Seimo pirmojo posėdžio 2000 m. spalio 19 d. ir IX Seimo pirmojo posėdžio 2004 m. lapkričio 15 d. pirmininkas kaip vyriausias parlamento narys.
1997 m. buvo kandidatas į Lietuvos Respublikos Prezidentus.
1976 m. apdovanotas Šaulių sąjungos Žvaigždės ordinu, 1984 m. - Popiežiaus Jono Pauliaus II - šv. Grigaliaus Didžiojo ordinu „Už religijos ir tautos laisvės kovą Lietuvoje“, 1986 m. - JAV Kongreso Ellis Island medaliu kaip labiausiai nusipelnęs Lietuvai ir JAV Amerikos lietuvis. 1995 m. apdovanotas Švedijos Karaliaus ordinu. 1993 m., minint VLIK veiklos 50-metį, už nuopelnus Lietuvos laisvės kovoje Respublikos Prezidento apdovanotas Vyčio Kryžiaus II laipsnio ordinu, 2004 m. - Vytauto Didžiojo ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi. 2004 m. išrinktas Marijampolės garbės piliečiu.
