„Netekome iškilaus žmogaus, sulaukęs 90 metų mirė Kazys
Bobelis. Gausybė apdovanojimų, kuriuos yra gavęs daktaras K.
Bobelis, puikiai iliustruoja jo, kaip neeilinio politiko, mediko ir
piliečio gyvenimo kelią ir pasiekimus. Jo mirtis - didelė netektis
mums visiems“, - kviesdamas tylos minute pagerbti šviesų politiko
atminimą plenariniame posėdyje sakė Seimo pirmininkas Vydas
Gedvilas.
Buvęs Seimo narys Kazys Bobelis mirė pirmadienį, rugsėjo 30 d.,
Jungtinėse Amerikos Valstijose, eidamas 91-uosius metus.
Kazys Bobelis gimė 1923 m. kovo 4 d. Kaune Lietuvos karininko,
savanorio šeimoje.
Baigė Kauno J.Jablonskio pradinę mokyklą ir „Aušros“ berniukų
gimnaziją. Studijavo mediciną Vytauto Didžiojo, Graco (Austrija),
Tiubingeno (Vokietija) universitetuose. 1948 m. apgynė medicinos
mokslų daktaro disertaciją Tiubingeno universitete.
1949 m. atvyko į JAV, gyveno Čikagoje. Studijavo ir
specializavosi Dž.Hopkinso, Bostono universitetuose ir
Filadelfijos centrinėje ligoninėje, įgijo chirurgo specialybę.
1953 m. pradėjo privačią chirurgo praktiką Čikagoje ir Elgine.
1962-1972 m. - Čikagos medicinos mokyklos ir Lojolos universiteto
klinikinės chirurgijos profesorius. Buvo chirurgijos vadovas Šv.Juozapo ir Šv.Antano ligoninėse, Šv.Juozapo ligoninės prezidentas. 1978-1991 m. vertėsi privačia medicinos praktika
Floridoje.
JAV atkūręs Lietuvos ateitininkų organizaciją, 1949-1952 m.
vadovavo Čikagos ateitininkams.
1962-1976 m. - JAV lietuvių bendruomenės tarybos narys,
1969-1979 m. - Amerikos lietuvių tarybos pirmininkas, išrinktas
šios organizacijos garbės pirmininku.
1979-1992 m., iki Vilniuje įvykusio simbolinio Uždaromojo
Seimo, - Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK)
pirmininkas. VLIK pastangomis pasaulyje niekada nebuvo pamiršta
Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės byla. Vadovavo VLIK
organizuotoms demonstracijoms, piketams įvairiuose JAV ir pasaulio
miestuose. Pristatinėdavo Lietuvos Nepriklausomybės bylą įvairiose
tarptautinėse konferencijose, atstovavo VLIK Pasaulio
antikomunistinėse konferencijose.
1983 m. VLIK iniciatyva Europos Parlamente buvo priimta
rezoliucija, smerkianti neteisėtą Lietuvos okupaciją ir aneksiją;
kalbėjo ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos bei Estijos vardu, nes tuo
metu šių šalių atstovų dar nebuvo.
1985 m. vadovavo Lietuvos delegacijai Kopenhagoje, Danijoje,
vykusiame Tribunole, kuriame pristatė Lietuvos kaltinimą Sovietų
Sąjungai dėl neteisėtos okupacijos ir inkorporacijos. Atstovavo
Lietuvai visose Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijose
1975-1991 m.
1992 m. sugrįžo į Lietuvą.
1992-2006 m. - VI, VII, VIII ir IX Seimo narys. 1992-1996 m.
Seime buvo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, 1996-2000 m. -
Užsienio reikalų ir Europos reikalų komitetų narys, 2000-2004 m. -
Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas. 2004-2006 m. -
Lietuvos Respublikos Seimo ir JAV lietuvių bendruomenės komisijos
pirmininkas. VIII Seimo pirmojo posėdžio 2000 m. spalio 19 d. ir IX
Seimo pirmojo posėdžio 2004 m. lapkričio 15 d. pirmininkas kaip
vyriausias parlamento narys.
1997 m. buvo kandidatas į Lietuvos Respublikos Prezidentus.
1976 m. apdovanotas Šaulių sąjungos Žvaigždės ordinu, 1984 m. -
Popiežiaus Jono Pauliaus II - šv. Grigaliaus Didžiojo ordinu „Už
religijos ir tautos laisvės kovą Lietuvoje“, 1986 m. - JAV Kongreso
Ellis Island medaliu kaip labiausiai nusipelnęs Lietuvai ir JAV
Amerikos lietuvis. 1995 m. apdovanotas Švedijos Karaliaus ordinu.
1993 m., minint VLIK veiklos 50-metį, už nuopelnus Lietuvos laisvės
kovoje Respublikos Prezidento apdovanotas Vyčio Kryžiaus II
laipsnio ordinu, 2004 m. - Vytauto Didžiojo ordino Komandoro
didžiuoju kryžiumi. 2004 m. išrinktas Marijampolės garbės piliečiu.