Apie svastiką ir katino užpakalį visuomeniškai

Vieną sykį turime imti ir apsispręsti dėl to, kas yra visuomeniškas žmogus, pilietis, kuriam ne tas pats, ir skundikas. Šventai manau, kad išsiaiškinę šiuos dalykus, gyvensime beveik kaip šalyse, kur gerbiamas žmogaus privatumas, bendruomenės saugumas, ramybė – ne tik viešose vietose, bet ir artimiausioje gyvenamojoje aplinkoje. Žodžiu, turėtume šansą priartėti prie civilizuotų valstybių.

Daugiau nuotraukų (1)

Genė Drungilienė

Oct 2, 2013, 1:13 PM, atnaujinta Feb 21, 2018, 2:08 PM

Lietuvos krepšinio mylėtojai buvo sukrėsti, šokiruoti, ypatingai supykę, kai vienas fotografas įskundė svastiką piešusį krepšininką. Ne kur patyliukais braižantį smėlyje, ant kokio popieriuko, kuris nedelsiant būtų suplėšytas, bet oro uoste – stebint gerbėjams, žiniasklaidai ir keleiviams. Nors nuo antrojo pasaulinio karo visas civilizuotas pasaulis žino, ką reiškia svastikos ženklas, absoliučiai aiškiai išreikšta nuostata dėl jos (ne)vartojimo, lietuvaičiai turi savo nuostatą. Jeigu ją piešia krepšinio žvaigždė – jokių problemų.

Dar daugiau - nemaža dalis aktyviai viešojoje erdvėje besireiškiančių lietuvaičių pasmerkė ne svastikos paišytoją, o fotografą, kuris išdrįso apie tai pranešti. Ne tik lietuvaičiai – krepšinio mylėtojai, kurie fotografo poelgį įvertino labai griežtai: „tėvynės išdavikas“ – net didžiosiomis raidėmis savo meilę krepšininkui ir pasmerkimą fotografui išreiškę interneto komentaruose.

Savo nuomonę viešai išreiškė fotografo kolegos – Lietuvos spaudos fotografų klubas. Jie išplatino pareiškimą (komentaruose), kuriame atsižegnojo nuo kolegos ir – tik paklausykit – atsiprašė už jo poelgį. Nes jų propaguojamos vertybės esančios visiškai kitokios: tolerancija, žmogiškumas, objektyvumas. Va, taip, kolega netoleravo svastikos paišytojo, o privalėjo, todėl, kolega, ženk į gėdos ratą visų mūsų akivaizdoje.

Lietuvaičiai skundikų nepakenčia, o išsišokėlius pasmerkia griežtai ir viešai. Ir atsitik tu man taip, kad tomis pat dienomis panašus skandaliukas kilo Rusijoje. Tik paišytojas buvo žymiai didesnio kalibro, pats Rusijos prezidentas. Lankydamasis vienoje mokykloje mokslo metų pradžios proga pirmokams jis nupiešė katės užpakalį.

Ir tik įžvalgūs lietuvaičiai pastebėjo, kad tai buvęs visai ne katės užpakalis, o raketa paleidimo metu. Reikėję tik piešinį aukštyn kojomis apversti – Putinas nepiešia katino skylės be tikslo. Todėl Rusijos prezidento niekas niekam nepaskundė už nepadorų piešinį ir atsiprašinėti pirmokų ir jų tėvų jam neteko. O jei rimčiau, lietuviai neturi tokio dalyko, kaip pranešimas apie netinkamus poelgius, nusikalstamas veikas. Visa tai turi kitą pavadinimą – skundimas. O kadangi skundikas turi gėdos žymę, mūsų žmonės išmoko nieko nematyti ir negirdėti. Bendrapiliečiai kaip skydu dengiasi nuostata: ne mano reikalas.

Mūsų visuomenėje smerkiamas skundimas, įtvirtinta nuostata, kad skųsti yra nemoralu, negražu, tiesiog nepadoru. Tai kas gi iš tiesų yra skundikas? Žmogus, kuris reiškia nepasitenkinimą; praneša kam nors apie kieno kito kaltę; prašo atitaisyti skriaudą, neteisėtumą. Bet juk toks yra ir visuomeniškas žmogus, pilietis – jam ne tas pats ir jis ne tyliai stebisi, o garsiai apie tai kalba, praneša ir reikalauja atitaisyti skriaudą.

Po Europos šalis besivažinėjantys vadinamieji furistai žino, kad Vokietijoje geriau laikytis įstatymų ir elgtis pagal taisykles net tuomet, jei policijos net nesimato. Ir šiukšles geriau dėti ten ir taip, kaip nurodyta ant šiukšliadėžių. Nes apie netinkamą elgesį atitinkamas tarnybas informuos patys gyventojai. Ir skundikais jų niekas nepavadins, nes tai yra pranešimas apie netinkamai besielgiančius asmenis, dėl kurių kyla grėsmės, pavojai, dėl kurių gali tekti mokėti didesnius mokesčius. Visai gali būti, kad kaip tik ir dėl tokio požiūrio Vokietijos ekonomika yra Europos Sąjungos garvežys. Lietuvoje viešai apie blogybes prabilęs žmogus savo noru renkasi raupsuotojo dalią. Per pastaruosius septynerius metus Lietuvoje atsirado tik du tokie piliečiai: mėsos sūdytoja ir žurnalistas. Moteris buvo pirmoji ir nuo to laiko jos gyvenimas pasikeitė iš esmės. Paprasta kaimo moteriškė tapo vokelių skandalo heroje ir nesibaigiančių paskalų objektu, prarado sveikatą.

Žurnalistas jau turėjo iš ko mokytis, todėl mėsos sūdytojos dalios išvengė. Bet svarbesnės Lietuvos piliečių nuostatos. Logiškai mąstant, mėsos sūdytojos ir žurnalisto darbdavys turėjo mažų mažiausiai sėsti į teisiamųjų suolą. Tačiau mūsų piliečiai jam suteikė Europos Parlamento, o vėliau ir Lietuvos Seimo nario mandatą.

Ar gali būti, kad išmokę pasmerkti skundikus, praradome galimybę turėti visuomeniškų žmonių, piliečių bendruomenę, stiprią ekonomiką?

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.