Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) specialistų
teigimu, dėl to reikėtų koreguoti pernai patvirtintą Kuršių
nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą, o tai sunkiai įmanoma.
„Mes siūlome išeitį - detaliajame plane, ką jau daryti,
pažymėti, kad tai teisėtos, ne visai teisėtos statybos, ir
negriauti tų namų ir už nugriovimą nemokėti, kaip su kavine,
didžiulių lėšų. Paskaičiuota, kad norint nugriauti tai, ką
reikia, biudžetui kainuotų apie 50 mln. litų. Tokių pinigų mes
neturime“, - trečiadienį po Seimo Aplinkos apsaugos komiteto
posėdžio BNS sakė jo pirmininkas socialdemokratas Algimantas
Salamakinas.
Anot jo, komitetas nuo pavasario sesijos prašo vykdomosios
valdžios priimti sprendimą, ką daryti su pastatais Kuršių
nerijoje, kuriuos teismai yra pripažinę pastatytais pažeidžiant
teisės aktus ir kurie turėtų būti nugriauti.
„Gavome skaičiavimus, kad iš biudžeto reikėtų apie 50 mln.
litų kompensuoti tiems žmonėms, kurie niekuo nekalti pasistatė
tuos namus, o čia pati valdžia prisidirbo“, - teigė A.Salamakinas.
Trečiadienį komitetas priėmė protokolinį sprendimą, kuriuo
nutarta kreiptis į Aplinkos ministeriją su siūlymu organizuoti
Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano pakeitimo
procedūras ir pakeisti šio plano sprendinius taip, kad būtų
išvengta neteisėtais pripažintų statinių griovimo valstybės
biudžeto lėšomis.
Pernai birželį centro kairės Vyriausybė patvirtino Kuršių
nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą. Pagal jį, iš galbūt
neteisėtai pastatytų 40 objektų UNESCO saugomoje Kuršių nerijoje
buvo numatyta numatoma nugriauti penkis. Kitus statinius siūlyta
tobulinti, tačiau kai kurie savininkai atsisakė tai daryti. Be to,
vyksta teismų procesai dėl pažeidžiant įstatymus pastatytų
pastatų nugriovimo.
VSTT direktorės pavaduotoja Rūta Lapinskienė sakė, kad
komiteto siūlymas prieštarauja teismų reikalavimams griauti
neteisėtai pastatytus statinius.
„Nemanome, kad būtų tikslinga rengti tvarkymo plano korektūras
(...), tai neįgyvendinamas siūlymas, nes institucijos, kurios rengė
šį planą, nepritartų jo korektūrai“, - teigė VSTT atstovė.
Ji priminė, kad Juodkrantėje šių metų vasarą nugriautas
vienas neteisėtas statinys.
„Kodėl vieną nugriovėme, o kitų jau negriauname?“ - svarstė
R.Lapinskienė.
Be to, ji atkreipė dėmesį, kad įvairios komisijos dėl visų
griauti numatytų statinių yra priėmusios išvadas apie šių
statinių žalą kraštovaizdžiui, kitiems saugomų teritorijų
reikalavimams.
„Negalime planavimo dokumentuose imti ir pasakyti, kad poveikio
kraštovaizdžiui nebus“, - teigė VSTT direktoriaus pavaduotoja.
Tarnyba savo ruožtu yra siūliusi tik kompensavimo būdus
nugriautų statinių savininkams.
Pagal patvirtintą tvarkymo planą, dar turėtų būti nugriauti
keturi objektai Juodkrantėje, Preiloje ir Nidoje.