Siekdama, kad nebūtų švaistomos socialinei paramai skirtos lėšos, pasitikėjimo telefono numerį įsteigė ir Vilniaus savivaldybė.
Kiekvienas vilnietis juo gali paskambinti ir pranešti, kad jo kaimynas neteisėtai gauna socialinę pašalpą ar kompensaciją už būsto šildymą, karštą vandenį.
Šiuo numeriu taip pat galima informuoti, kad Jonas nelegaliai dirba turguje, Petras gauna nelegalias pajamas prekiaudamas kontrabandinėmis cigaretėmis, o Marytė pašalpą prageria.
Tik ar daug vilniečių skambins ir praneš apie negeroves? Juk sąmoningą pilietį nemaloniai nuteiks jau pirmasis sakinys telefono ragelyje vos surinkus nurodytą numerį.
Paskambinus vyriškas balsas praneša, kad siekiant užtikrinti kokybišką aptarnavimą pokalbis bus įrašomas. Kuris vilnietis, pranešantis apie negerą kaimyną, norėtų, kad kas nors turėtų jo pokalbio įrašą? Be to, iš signalo aiškėja, kad savivaldybė nustato ir skambinančiojo telefono numerį. Štai toks tas pasitikėjimo telefonas.
Taupyti mokant pašalpas sostinės valdžia nusprendė remdamasi kitų savivaldybių pavyzdžiu. Taip Akmenės rajono savivaldybė jau sutaupė 7 mln. litų. Čia socialinės išmokos gyventojams suteikiamos tik tada, kai jie atitinka labai griežtus kriterijus.
Akmenės savivaldybės atstovai beldžiasi į išmokų prašančių gyventojų namus ir uoliai tikrina, ar finansinės paramos jiems iš tikrųjų reikia. Dėl to pašalpų gavėjų skaičius per pusantrų metų susitraukė 30 procentų.
Vilniaus savivaldybė pasirinko kitą kelią tikėdamasi, jog pašalpų gavėjų skaičius sumažės vien paskelbus pasitikėjimo telefono numerį.
Žinoma, Vilnius - ne Akmenė. Mažuose miestuose tą dieną, kai išmokamos pašalpos, geriama masiškai. Mėnesio dešimtoji diena net vadinama „saulės nušvitimu“. Nusikaltimų tomis dienomis padaugėja kelis kartus.
Sostinėje tą girtuokliavimą pastebėti sunkiau, veltėdžiai ištirpsta pusę milijono gyventojų turinčiame mieste.
Praėjusiais metais vilniečiams suteikta beveik 80 mln. litų socialinės paramos. Šis skaičius verčia stvertis už galvos, nes dar 2008-aisiais šios išmokos buvo tik 8,4 mln. litų.
Ir tai įskaitant kompensacijas už būsto šildymą, šaltą ir karštą vandenį. Per keletą metų pašalpoms skiriama pinigų suma išaugo beveik 10 kartų.
Galime guostis bent tuo, kad Vilniuje išlaikytinių skaičius išaugo 14,5 karto, kai Kaune - net 26,6, Klaipėdoje - 18,5 karto.
Viltis, kad paskelbus pasitikėjimo telefoną pavyks sutaupyti milijonus, kažin ar pasiteisins. Taip, sunkiau bus Vilniuje ieškoti neteisėtai besinaudojančių parama. Juk sostinė - ne mažas miestelis, kur visi vienas kitą puikiai pažįsta.
Tad gaudant veltėdžius seniūnijų ir socialiniams darbuotojams teks daugiau pajudėti. Snūduriuoti prie pasitikėjimo telefono laukiant skambučio - ne išeitis.
"Sostinė"
