Geriausio snaiperio vardo siekė ir moteris
Gaižiūnų poligono šaudykloje susirinko kone visų Lietuvos tarnybų snaiperiai. Šįkart į varžybas neatvyko tik specialiųjų operacijų pajėgų kariai. „Snaiperio diena 2013“, kurią organizuoja Sausumos pajėgų Juozo Lukšos mokymo centras, šiemet sukvietė rekordinį dalyvių skaičių. Kariuomenės šaudykloje varžėsi 44 šauliai. Šiais metais tarp dalyvių buvo ir viena moteris.
Susumavus rezultatus paaiškėjo, kad pirmąją ir trečiąją vietas iškovojo antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ snaiperiai, antroji vieta atiteko Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono snaiperiui.
Iš 150 metrų reikia pataikyti į „akį“
Visą dieną užsitęsusiose varžybose reikėjo atlikti įvairias užduotis. Bene sudėtingiausia rungtis buvo iš 150 metrų atstumo pataikyti į netaisyklingos formos objektą, kuris užėmė kiek mažiau nei degtukų dėžutės plotas. Jeigu šūvis skriejo nors keliais milimetrais į šoną – buvo pataikoma į baudos zoną.
„Aro“ snaiperiams vienas iš sudėtingesnių pratimų buvo šaudymas iš 400 metrų atstumo. Kariškiai labiau specializuojasi tolimiems šūviams. Ypatingais atvejais šie šūviai gali būti atlikti iš didesnio nei 2 kilometrų atstumo. Jiems pakanka sužaloti taikinį ir taip išvesti iš rikiuotės priešą arba jį demoralizuoti. Kariniai snaiperiai dažnai veikia priešo užnugaryje, todėl jie ypatingą dėmesį ir pasiruošimą skiria išgyvenimui priešiškoje teritorijoje. Teisėsaugos padalinių snaiperiai labiau akcentuoja šūvio tikslumą. Vienas tikslus šūvis turi nedelsiant neutralizuoti žmogaus veiksmus. Šie šauliai beveik niekada neveikia priešiškoje teritorijoje, o pats šūvio atstumas operacijose dažniausiai būna iki 100 metrų.
„Snaiperio diena“ – vienintelis tokio pobūdžio renginys Lietuvoje
Mokymo centras tokio pobūdžio varžybas organizuoja jau ketvirtą kartą, kuriose tradiciškai savo taiklumą išbando ne tik Lietuvos kariuomenės, bet ir Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ bei Viešojo saugumo tarnybos atstovai. Tokio pobūdžio tarnybų snaiperių varžybos yra vienintelės Lietuvoje.
Manoma, kad pavadinimas „snaiperis“ yra kilęs iš angliško žodžio „snipe“. Anglai šiuo žodžiu vadiną tilviką – perkūno oželį. Šis nedidelis paukštis skrenda labai banguota trajektorija, tad norint jį sumedžioti reikia turėti taiklią akį ir kartu gerai valdyti ginklą. Visi medžiotojai, kuriems sekdavosi medžioti šiuos paukščius, būdavo vadinami snaiperiais.