Tada V.Uspaskichas buvo atsiuntęs reikalavimą paneigti tikrovės neatitinkančias žinias. Kol ruošiau atsakymą, šios partijos lyderis šovė į Maskvą ir Raudonojoje aikštėje išsižergęs skaitė mums visiems teisinės valstybės pagrindų kursą. L.Graužinienė tada Rusijos spaudoje irgi išsijuosusi kiek įmanydama drabstė savo gimtinę mėšlu.
Negaliu atsistebėti tais komentatoriais, kurie liaupsina V.Uspaskicho leiboristus, esą štai kaip gudriai jie sugalvojo išspręsti V.Gapšio problemą. O ir V.Gedvilas nebuvo labai jau kietas Seimo vadovas, todėl ir visos šios permainos – tik į naudą. Ir koalicija bus išsaugota, nes socialdemokratai nebejaus įtampos dėl V.Gapšio.
Nesąmonė. Pradėkime nuo jo vasalų lojalumo V.Uspaskichui ir jo neva pasitraukimo iš politikos. Jeigu teisybė, ką pasakoja šios partijos užkulisius gerai pažįstantys politikai, tai rimtesni partijos tarybos posėdžiai nuolat yra filmuojami. Ypač balsuojant. Gal V.Uspaskicho vietos televizininkų, gal kažkieno prašymu.
Nemažai šios partijos politikų yra gavę iš lyderio vienokią ar kitokią paramą ar paslaugą. Tai galėjo būti ir kiekvienam nelegaliai iš juodosios buhalterijos atseikėtos milžiniškos sumos rinkimų kampanijai ar net artimų žmonių sunkioms ligoms gydyti. Tad pabandyk dabar balsuoti pagal sąžinę.
Esą būtent dėl šios paslaugos, pašvilpus lyderiui, jie ir važiuoja į Maskvą dergti Lietuvos, o paprašyti pasitraukti iš kokio nors valstybės posto vykdo įsakymus lyg akli kačiukai, motyvuodami tai „asmeninėmis aplinkybėmis“.
Paskutinis šios partijos politikas, kuris nepakluso V.Uspaskichui, buvo V.Muntianas, kažkada nepaklusęs ir likęs Seimo pirmininku, vėliau įveltas į korupcijos bylą, Kauno apygardos teismo išteisintas. V.Muntianas Darbo partiją pavadino politine sekta, kurioje gali būti tik viena teisinga nuomonė – V.Uspaskicho.
Apibūdindamas dabartinę Seimo pirmininkę L.Graužinienę ir kitus šios partijos daugiau matomus veikėjus V.Muntianas pasakė, kad jie turi savo nuomonę, tačiau niekada jos neišsakys V.Uspaskichui, jeigu ji kirsis su lyderio pozicija ir įgeidžiais.
Jeigu žmogus įpratęs savo partijoje elgtis būtent taip, tai ši yda išlįs ir valdančiojoje koalicijoje. Pamenate, kai negavęs kažkokio saldainiuko, iš Seimo tribūnos V.Uspaskichas įbedė savo įžūlų žvilgsnį į premjerą A.Butkevičių ir šaukė: „Premjere, premjere, a?“
O kai tikriausiai iš kokios nors pirtelės naktimis galimai girtas skambinėjo premjerui pasikalbėti apie reikalus? Taigi čia yra kitokio pasaulio, nei įpratę gyventi normalūs žmonės, metodai bendrauti. Tie trūkumai ir keistas bendravimo stilius tampa ypač matomi, kai panašūs veikėjai patenka į kitokią, jiems neįprastą, aplinką. To auditorijų skirtumo jie nejaučia ir tada atsiskleidžia visa jų bukumo puokštė.
Galima į V.Muntiano nuomonę dėmesio nekreipti, esą jis įsižeidęs taip kalba, bet ką liudija jo paties, V.Gedvilo likimas? Ką liudija L.Graužinienės elgesys televizijoje, kai žurnalistė paklausė, ar ji pritaria partijos lyderio nuomonei, kad jo byloje nuosprendį priėmę teisėjai patys yra nusikaltėliai, Seimo pirmininkė ta tema nepralemeno nė vieno žodžio ir puolė auklėti žurnalistus? Sakyti tiesą apie partijos lyderį bijau, o kalbėti nesąmones sąžinė neleidžia?
Manau, kad dėl L.Graužinienės V.Muntianas teisus – antrame pagal svarbą poste turime visišką politinę marionetę, kuri Lietuvai artimiausiu metu gali priskaldyti labai daug malkų.
Kad būtų aiškiau, kokių malkų reikia tikėtis, noriu atkreipti dėmesį į V.Uspaskicho elgesį iki nuosprendžio jo byloje paskelbimo ir po jo.
Prezidentė labai žiauriai daužė tiek patį V.Uspaskichą, tiek ir jo pateiktus kandidatus į ministro postą. Pradžioje kalbėjęs net apie premjero pareigas, tačiau gavęs keletą tvirtų D.Grybauskaitės niuksų, V.Uspaskichas televizijos laidose akivaizdžiai sukandęs dantis tada nuolat kartojo: „Tokia Jos Ekscelencijos nuomonė, mes privalome ją gerbti ir į ją atsižvelgti.“
Prisipažinsiu, kad tuo metu buvau giliai nustebintas tokio paprastai labai pasipūtusio ir įžeidaus V.Uspaskicho elgesio. Būtent tuo metu jis pareiškė, kad nutarė trauktis ir iš politikos.
Tačiau po teismo nuosprendžio, kai suprato, kad niekada nesulauks iš D.Grybauskaitės net menkiausios malonės toje byloje, V.Uspaskichas pradėjo veikti. Tik ne taip, kaip tai darė A.Valinskas, viešai išvadinęs šalies vadovę įsižeidusia boba.
Gali būti, kad V.Uspaskichas keršyti puls ne tik prezidentei, bet veiks ir prieš Lietuvos energetinius projektus, gal net iškrės kokį nors politinį akibrokštą Lietuvai pirmininkaujant ES Taryboje. Tik paskirta Seimo vadove L.Graužinienė jau drėbė, kad Lietuvai atominės elektrinės tikrai nereikia.
Atsiprašau, bet savarankiškai mąstantis tokio rango politikas, vos prieš dieną paskirtas į aukštas pareigas, prieš pareikšdamas tokią kategorišką nuomonę, tiesiog privalėjo prieš tai apie tokį strateginį projektą surinkti daugiau informacijos, nei jos gauna paprastas Seimo narys, gal net ne viešai padiskutuoti su energetikos ministru, premjeru ir prezidente.
Esu įsitikinęs, kad toks skubotas ir kategoriškas L.Graužinienės pareiškimas yra tiesmukai pasiųstas signalas prezidentei D.Grybauskaitei, kad aukštesnės instancijos teismui patvirtinus V.Uspaskichui paskelbtą nuosprendį, panašiai gali būti taranuojami ir kiti energetiniai projektai, jeigu, žinoma, užteks jėgų ir pavyks savo valiai pajungti nuolat murkdomus koalicijos partnerius socialdemokratus.
Bent jau šiuo metu matyti, kad socialdemokratai neturi lyderio, kuris koalicijoje būtų tvirtas kaip uola. Jeigu apie A.Butkevičių net kolegos kalba, kad liepsime balotiruotis į prezidentus ir niekur jis nesidės, o pats premjeras viešais savo pasisakymais jau juokina visą Lietuvą ir niekas jo žodžių rimtai jau nekomentuoja, tai vargu ar jie atsilaikys prieš įžūlų V.Uspaskicho puolimą.
Ir meskite iš galvos tas nesąmones, kad V.Uspaskichas traukiasi iš politikos. Jeigu tuo patikėsime, tai kitą kartą jis drėbs dar didesnę nesąmonę. Kaip masalą žuvytei. Iš politikos jį patraukti galėtų nebent įkalinimas. Ir tai ne visai, nes yra pavyzdžių, kad įvairių sektų ir gaujų lyderiai vadovauja savo „šaikai“ ir būdami nelaisvėje.