„Norėtume, kad į tai būtų žiūrima ne kaip į Lietuvos produktų blokavimą, bet kaip į Europos produktų blokavimą ir atitinkamas požiūris, ir atitinkamas reiklumas turėtų būti dėl Rusijos santykių su ES“, - BNS sakė konservatorius, buvęs valstybės vadovas Vytautas Landsbergis.
Anot europarlamentaro, Rusijos veiksmai yra reakcija į ES politiką Rytų Europoje.
„Rusija labai nepatenkinta ES politika, ypač dėl draugystės su kaimynais ir dėl kaimynų noro suartėti su Europa, kažkodėl ne su Rusija. Tai toks nusivylusios panos pavydas, pavirstantis pykčiu, gali pridaryti nuostolių, ir jau daro didelių nuostolių ES šalims, pirmiausia toms, kurios arčiausiai pasiekiamos“, - teigė V.Landsbergis.
Jis mano, jog Rusija gali imtis ir daugiau priemonių iki lapkritį Vilniuje vyksiančio ES Rytų partnerystės viršūnių susitikimo.
„Dar nežinia, kaip gali smogti (Rusija – BNS) - ir ne vien Lietuvai - iki lapkričio pabaigos. Todėl atsako reikia, mes turim pagrindo tikėtis, ne tik dėl to, kad esame sąjungos dalis, ir kai gauname smūgius, tai gauna ES. Arba Rusija mėgina patikrinti, ar iš tikrųjų tai sąjunga. Gal galima mušt po vieną ir sąjungos nėra?“, - svarstė V.Landsbergis.
Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos atstovas Zigmantas Balčytis teigė, jog Europos Vadovų Taryboje turi būti skubiai keliamas klausimas dėl bendros valstybių narių ekonominių interesų gynimo politikos suformavimo.
„Aš tikrai manau, kad reikia kuo skubiau šitą klausimą įtraukti pačiam aukščiausiam lygyje į artimiausią Vadovų tarybą, ir apsvarstyti, kad kuo skubiau būtų sukurta kiekvienos valstybės ekonominių interesų gynimo politika, į kurią turėtų įeiti ir tam tikros komisijos sukūrimas, kad kalbėtume su tom valstybėm nuo ES vienu balsu, į ją irgi turėtų įeiti ir patirtos žalos kompensavimo klausimas”, - BNS teigė Z.Balčytis.
Anot jo, Lietuva nukenčia, nes vykdo ES politiką: „Lietuva ne tik kaip ES valstybė, bet ir kaip pirmininkaujanti valstybė, kurios darbotvarkėje yra labai svarbūs ne tiktai ekonominiai, bet ir politiniai sprendimai, ir dėl to mūsų valstybė tikrai, manau, šiandien nukenčia, kad nuosekliai ir gana tvarkingai vykdo ES politiką ir visą darbotvarkę“.
Kaip teigė europarlamentaras, Lietuvos žemės ūkis patiria ypatingai didelius nuostolius, nes neturi pasirinkimo, kur parduoti savo produkciją dėl mažesnių išmokų žemės ūkiui, palyginus su kitomis ES valstybėmis.
EP Frakcijos „Laisvės ir demokratijos Europa“ narys Rolandas Paksas savo ruožtu teigė, jog svarbiausia, kad ES politika į Rusijos veiksmus būtų vieninga.
„Būtų gerai, kad būtų vieninga“, - BNS sakė R.Paksas, paklaustas kokia turėtų būti ES ir EP reakcija į Lietuvos produkcijos importo stabdymą.
Tinkamu ES atsaku Rusijai susirūpinę ir Latvijos žemdirbiai. Latvių europarlamentarė Sandra Kalnietė iš EPP frakcijos, dirbanti EP Žemės ūkio komitete, teigė, jog Rusija ne pirmą kartą bando spausti Rytų Europos šalis, bet pirmą kartą taip elgiasi su ES pirmininkaujančia šalimi.
„Ne pirmas kartas, kai Rusija bando surasti procedūrą, ar kokį nors maisto įstatymą, ar net tiek nesivargina, kad padidintų savo politinį ir ekonominį spaudimą labiausiai į Rytus nutolusioms šalims ir Baltijos šalims. Bet tai pirmas kartas, kai taip elgiamasi su ES pirmininkaujančia šalimi. Štai kodėl manau, kad ES institucijos turėtų parodyti labai aiškią poziciją, nes Rusija taip pat turi savo interesų ES - bevizis režimas ir pan.“, - BNS kalbėjo S.Kalnietė.
Anot jos, Latvijos žemdirbiai tiesiogiai jaučia stabdomo lietuviškų pieno produktų importo žalą, nes 20 proc. latviško pieno tiekiama į Lietuvą, kur jis apdirbamas ir toliau parduodamas į Rusiją.
„Mūsų ūkininkai labai susirūpinę tuo, kas vyksta“, - sakė Latvijos europarlamentarė.
Jos teigimu, panaši situacija buvo Baltijos šalims įstojus į ES.
„2004 metais, kai mes į stojome į ES, buvo partnerystės susitarimas tarp ES ir Rusijos federacijos, kuris automatiškai turėjo įsigalioti naujoms šalims narėms. Ir žinote, Rusija iš giedro dangaus pareiškė, kad nuo birželio 1 dienos jie planuoja sustabdyti prekybą su Rytų Europos šalimis, nes nori, kad mūsų apdirbamosios pramonės ir maisto įmonės būtų sertifikuotos pagal Rusijos įstatymus“, - prisiminė S.Kalnietė.
Anot jos, tuomet viskas baigėsi tuo, kad su Rusijos rinka dirbančioms įmonėms teko įsigyti sertifikatus, o Europos Komisijos pastangos rezultatų nedavė.
„Ir, kiek aš atsimenu, tuo metu Europos Komisijos pastangos nedavė jokių rezultatų. Tai tik įrodo, kad mes galime daryti garsius pareiškimus, bet neturime realių instrumentų, kaip daryti įtaką šiam penktadaliui pasaulio“, - sakė S.Kalnietė.
Pagal EP plenarinio posėdžio darbotvarkę klausimas dėl Lietuvos vežėjų problemų Rusijoje bus svarstomas antradienį po pietų, BNS pirmadienį patvirtino EP spaudos tarnyba.
Lietuvos atstovės Laimos Andrikienės biuras pirmadienį pranešė, kad numatoma diskutuoti ne tik apie vežėjų problemas, bet ir „apie Rusijos ketinimą paskelbti embargą lietuviškiems pieno produktams, sugriežtinti mėsos ir žuvies produktų, eksportuojamų į Rusiją, tikrinimą Rusijos pasienyje“.
„Europarlamentarai ragina Europos Komisiją imtis neatidėliotinų veiksmų Rusijos atžvilgiu, nedviprasmiškai vadindami Rusijos veiksmus nepriimtinais ir netoleruotinais“, - teigiama L.Andrikienės biuro pranešime.
Rusijos valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba „Rospotrebnadzor“, motyvuodama susilpnėjusia pieno produktų kokybės priežiūra Lietuvoje, pirmadienį sustabdė lietuviškų produktų įvežimą.
Rusijos muitinė savo ruožtu jau daugiau kaip tris savaites vykdo detalią Lietuvos vežėjų patikrą.
