Tuo tarpu į teismus vaikštantys Panevėžio rajono savivaldybės atstovai teigia, kad R.Puidokas tądien iš viso nedirbo, todėl ir sveikatos susigadinti negalėjo. O jokie siūlomi darbai vyriškiui neįtikę, jis pasisiūlęs pavaduoti seniūną.
Pašalpa – nebe už dyka
Nemalonumai R.Puidokui prasidėjo po to, kai pernai gegužės mėnesį įsigaliojo socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas, pagal kurį dalyvauti visuomenei naudingoje veikloje nekviečiami tik tie socialinės pašalpos gavėjai, kurie yra netekę daugiau nei 50 proc. darbingumo.
R.Puidokui prieš 3 metus dėl stuburo patologijos buvo nustatytas neįgalumas ir pripažinta, kad jis netekęs 50 proc. darbingumo. Jam valstybė skyrė 240 litų neįgalumo pensiją. Vyras užsiregistravo Darbo biržoje, tačiau, sveikatos būklę atitinkančio darbo negauna. Vyriškis sako galinti pakelti vos 10 kg svorį.
Iki pernai rudens jis maždaug 110 litų socialinę pašalpą gaudavo be jokių įpareigojimų padirbėti. Tačiau įsigaliojus naujajai tvarkai, praėjusį metų rudenį jis buvo pakviestas dirbti visuomenei naudingus darbus – kas mėnesį po 20 val.
Po darbo užpuolė ligos
Kaip teisme teigė R.Puidokas, 2012 metų rugsėjo 3 dieną jis atvažiavo į Vadoklių seniūniją, kurioje buvo deklaravęs gyvenamąją vietą atlikti visuomenei naudingų darbų. Jam kartu su dar vienu pašalpininku seniūnas nurodė sutvarkyti Jotainių tvenkinio šlaitus – sugrėbti žolę, stagarus. Nors vyriškis tvirtina prašęs lengvesnio darbo, teigia jo nesulaukęs, todėl ėjęs dirbti, kas liepta.
„Dirbau maždaug 5 valandas, o grįžus namo koją suparalyžiavo, didelis gumbas iššoko“, – tvirtina R.Puidokas. Vyriškis kitą dieną vėl dirbti į Vadoklių seniūniją sakė nebegalėjęs, jam teko gydytis, kreiptis į gydytojus, pirkti įvairius vaistus. Seniūnui apie tai, kad sveikata pablogėjo, jis nepranešė – galvojo, kad informuoti apie tai nebuvo reikalo.
Tik nebegavęs spalio mėnesio socialinės pašalpos vyriškis suprato, kad jam atsirūgo neatlikti visuomenei naudingi darbai. Teisybės Panevėžio rajono savivaldybės valdininkų kabinetuose neradęs, R.Puidokas su civiliniu ieškiniu kreipėsi į teismą. Vyriškis teigia, kad dėl patirtos traumos dirbant už socialinę pašalpą, pablogėjo jo ir taip prasta sveikata, todėl reikalauja iš Panevėžio rajono savivaldybės priteisti 25 tūkst. litų neturtinės žalos.
Mieste atidirbti nereikia
Pasak R.Puidoko, jis darbo nebijo ir už pašalpą mielai būtų atidirbęs, tačiau tik jam pagal sveikatos būklę tinkantį darbą. Jis taip pat piktinosi, kodėl dirbti visuomenei naudingo darbo turėjo iš Panevėžio, kur iš tiesų gyvena, važinėti į Vadoklius.
„Kokia logika – man vien kelionė autobusu iš Panevėžio į Vadoklius ir atgal 20 litų kainuoja, tai visą pašalpą pravažinėjęs būčiau“, – nenorą važiuoti dirbti į seniūniją, kur buvo deklaravęs gyvenamąją vietą, paaiškino vyriškis.
Dabar jis jau kurį laiką gyvenamąją vietą deklaravęs Panevėžyje ir socialinę pašalpą gauna nepajudindamas nei piršto, nes mieste socialinių pašalpų gavėjai nėra kviečiami dirbti visuomenei naudingų darbų.
Siūlėsi pavaduoti seniūną
Pasak Panevėžio rajono socialinės paramos skyriaus vedėjos Aldonos Paškevičienės, R.Puidokas ne tik sunkių darbų seniūnijoje nedirbo – jis iš viso nedirbo. Vyriškis pernai, rugsėjo 3 dieną, tik buvo pasirodęs Vadokliuose, tačiau taip ir nesiėmęs darbo išvažiavo. Tai paliudijo ir kartu su juo tvarkyti tvenkinio šlaitą turėjęs vyriškis. Tai, kad R.Puidokas atsisakė darbo, buvo užfiksuota dokumentuose, todėl jam nutrauktas socialinės pašalpos mokėjimas.
„Žmonėms reikia žinoti ne tik savo teises, bet ir pareigas“, – sakė A.Paškevičienė. Jos teigimu, R.Puidokas, užuot pateikęs galiojančias gydytojų pažymas, kokį darbą dėl savo neįgalumo galėtų dirbti, parašė prašymą ... leisti jam pavaduoti seniūną.
Ieškos teisybės Strasbūre
Tai jau ne pirmas atvejis, kai socialinių pašalpų gavėjai bylinėjasi su Panevėžio rajono savivaldybe. Pavyzdžiui, 44 metų Paįstrio seniūnijos gyventojas Zenonas Zebkinas buvo padavę savivaldybę į teismą, priverstinis darbas už socialinę pašalpą žemina jo orumą ir pažeidžia Konstituciją.
Jis reikalavo išmokėti ne tik kelis tūkstančius litų socialinių pašalpų, kurių mokėjimas buvo sustabdytas jam atsisakius padirbėti, tačiau ir 30 tūkst. litų neturtinei žalai atlyginti.
Kadangi Lietuvoje visų instancijų teismai jo ieškinį atmetė, vyriškis ketina kreiptis į Žmogaus teisių teismą Strasbūre.
