Komisija trečiadienį nusprendė įpareigoti Lietuvos jurisdikcijai priklausančius retransliuotojus laikinai, trims mėnesiams, sustabdyti PBK programą sudarančių ne Europos Sąjungos šalių laidų retransliavimą Lietuvoje.
Teismo prašoma sankcionuoti šį komisijos sprendimą.
Radijo ir televizijos komisija sprendimą priėmė po to, kai per rusišką „Pirmąjį Baltijos kanalą“ buvo parodyta melaginga propagandinė laida apie Sausio 13-ąją.
Anot komisijos, laidoje buvo paskleista neapykantą kurstanti ir tikrovės neatitinkanti informacija, tyčiojamasi iš Lietuvos žmonių ir niekinamas kovotojų už Lietuvos laisvę atminimas.
Tuo metu Pirmasis Baltijos kanalas penktadienį išplatino pranešimą, jog kanalo transliacijų išjungimą be atitinkamo teismo sprendimo traktuoja kaip neteisėtą.
Melagingi faktai apie 1991 metų sausį įvykdytą sovietų agresiją paskelbti spalio 4 dienos propagandinėje laidoje „Žmogus ir įstatymas“. Laidoje buvo interviu su Vilniaus televizijos bokštą šturmavusios grupės „Alfa“ tuometiniu vadu Michailu Golovatovu ir kitais pašnekovais, kurie neigė buvus kariškių ataką.
1991-ųjų sausio 13-ąją sovietų kariuomenei šturmuojant televizijos bokštą žuvo 13 Lietuvos laisvės gynėjų, tarp jų viena mergina - Loreta Asanavičiūtė, kuri pateko po tanko vikšrais ir mirė ligoninėje. Į medicinos įstaigas kreipėsi 580 nukentėjusiųjų.
Po minėtos laidos vienas iš kabelinės televizijos operatorių „Cgates“ sustabdė Pirmojo Baltijos kanalo retransliavimą.
Lietuvos užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį pabrėžė, kad „žiniasklaidos laisvės negalima sieti su tikslingomis pastangomis menkinti žuvusiųjų už Lietuvos laisvę atminimą bei neigti tautos istorinę atmintį“.
Pirmąjį Baltijos kanalą valdančio holdingo vadovė Lietuvoje Jolanta Butkevičienė penktadienį atsistatydino iš pareigų. Ji pareiškė, kad melaginga laida apie Sausio 13-osios įvykius yra provokacija prieš Lietuvos valstybę ir yra nesuderinama su jos kaip Lietuvos pilietės įsitikinimais ir vertybėmis.
