Kremliaus propagandos armija – nuo samdinių iki robotų

Vadinamoji „30 rublių armija“ ginkluojasi robotais. Rusijos vykdomas informacinis karas pasiekė naują etapą. Lietuvą dergiančius tekstus internete rašo ne tik samdyti komentatoriai, bet ir kompiuterinės programos. Apie šią problemą rašo ir įtakinga pasaulio žiniasklaida. Tyrimas rodo, kad didžiausią internetinių samdinių armiją išlaiko Rusija.

Politinius komentarus po straipsniais internete masiškai štampuoja ir robotai.<br>123rf asociatyvi nuotrauka
Politinius komentarus po straipsniais internete masiškai štampuoja ir robotai.<br>123rf asociatyvi nuotrauka
Daugiau nuotraukų (1)

Dovydas Pancerovas, Jurgita Noreikienė

Oct 18, 2013, 2:33 PM, atnaujinta Feb 21, 2018, 1:25 AM

Sankt Peterburgo priemiestyje stūkso prabangus kotedžas stiklinėmis sienomis. Rodos, niekuo nesiskiriantis nuo kitų turtingų rusų namų. Tačiau tame pastate veikia keista organizacija. Vadinamoji „30 rublių armija“. Tikslas – rašyti propagandinius komentarus po straipsniais internete, garbinti Rusijos valdžią ir dergti opoziciją. 

Įsidarbinti šioje keistoje organizacijoje bandė Rusijos pilietė Natalija Lvova. Jos istoriją paviešino laikraštis „St. Petersburg Times“. Moteris atskleidė, kaip veikia šitas informacinio karo ginklas. Apie samdytus komentatorius portalas lrytas.lt pradėjo rašyti pernai. Dabar apie šitą informacinio karo formą prabilo ne tik laisvoji Rusijos žiniasklaida, bet ir Vakarų. Pavyzdžiui, propagandinių komentarų problemą praėjusią savaitę analizavo autoritetingas amerikiečių žurnalas „The Atlantic“.

Žurnalistai paviešino, kiek uždirba samdyti komentatoriai. Taip pat – kokios valstybės aktyviausiai naudoja šitą informacinio karo ginklą. Mūsų šalies viešąją erdvę stebintys analitikai pastebėjo, kad lietuviškame internete pastebimos naujos samdinių veikimo tendencijos. Dirba už atlyginimą ir maistą Į samdomos internetinės komentatorės darbo vietą pretendavusi N.Lvova pasakojo, kad į kotedžą Sankt Peterburgo priemiestyje atvyko rugpjūčio mėnesį. Ji susitiko su jaunu vaikinu. Jis prisistatė koordinatoriumi. Moteris paklausė, kokią konkrečią techninę užduotį turės atlikti. Jai buvo paaiškinta, kad pastarosios dienos buvo labai užimtos, atsirado daug darbo, nes „vakar visi rašė palaikydami Maskvos merą Sergejų Sobianiną, o šiandien mes šikome ant Navalno.“ Kitaip tariant, kūrė teigiamą nuomonę apie Kremliaus režimo šalininkus ir dergė Rusijos opoziciją. Kiekvienas komentatorius gaudavo tekstų šablonus, kuriuose turėdavo aplipdyti savo žodžiais ir publikuoti komentarus po straipsniais internete. Jie turėjo sudaryti įspūdį, kad dauguma skaitytojų palaiko Rusijos režimą ir kritikuoja opoziciją. „Navalnas – mūsų laikų Hitleris.“ „Draugai, nubuskite! Amerika nėra mūsų draugas, o iš tiesų pikčiausias priešas!“ - tai pavyzdžiai tekstų, kuriuos darbuotojams siūloma rašyti komentaruose po straipsniais. Darbo ieškojusi N.Lvova sužinojo, kad kiekvienas komentatorius privalėjo per dieną parašyti ne mažiau kaip 100 komentarų. Kitame kambaryje sėdėjo žmonės, kurių darbas buvo kitoks. Jie turėjo parašyti po keturias žinutes, kurios vėliau būdavo išplatinamos socialiniuose tinkluose. Tema ta pati – Rusijos režimo garbinimas ir oponentų trypimas. Kompanijos darbuotojai už pilną 8 valandų darbo dieną gaudavo 1 tūkst. 180 rublių (apie 93 litus) ir nemokamus pietus. Kitaip tariant, per mėnesį vienas samdytas komentatorius uždirba apie 2 tūkst. litų ir gauna nemokamai pavalgyti.

Daugiausia samdinių – Rusijoje Valdžios struktūrų apmokami komentatoriai nėra naujas reiškinys. Pirmą kartą apie tai prabilta 2004 metais. Kinijos vyriausybei ir komunistų partijai nepaklūstantys žurnalistai atskleidė, kad už valstybės pinigus buvo samdomi internautai. Už 50 centų atlygį jie internete pyškino režimą liaupsinančius komentarus.

Rusijos žurnalistai samdinių grupes pavadino „30 rublių armija“, nes už vieną komentarą gaudavo tokią pinigų sumą. Apie tai rašė britų dienraštis „The Guardian“, kuris atskleidė komentarų pirkimo Rusijoje sistemą. Buvo atskleista, kad susirasti tokį darbą nėra sudėtinga. Pirmiausia, tarp skelbimų internete. Komentatorius samdo agentūros, kurios teikia reklamos ar ryšių su visuomene paslaugas. Tuo užsiimti siūlo net tinklaraštininkai. Pavyzdžiui, dienraštis „The Guardian“ rašė, kad 2011 metais vienas Rusijos tinklaraštininkas siūlė atlygį už komentarų rašymą internete. Penki žmonės kasdien turėjo palikti po 70 komentarų po straipsniais. Komentatoriai klaviatūra skrebenti turėjo penkias dienas per savaitę. Už atliktą užduotį buvo siūlomas 400 JAV dolerių mėnesinis atlyginimas. Organizacija „Freedom House“ atliko tyrimą dėl samdomų komentatorių. Buvo ištirta 60 šalių. Nupirktų komentatorių aptikta 22 valstybėse. Paaiškėjo, kad labiausiai ši informacinio karo forma paplitusi Kinijoje, Bahreine ir Rusijoje.

„Aišku, neįmanoma pasakyti, kuris komentaras yra tikras, o kuris nupirktas, tačiau bent jau kai kurie antivakarietiški komentarai atrodo ateinantys iš Rusijos vyriausybės apmokamų darbuotojų, kurių darbas – sėdėti kambaryje, naršyti internete ir palikti per dieną kartais po kelis šimtus komentarų, kritikuojančių šalies opoziciją ir palaikančių Kremliaus remiamus politikus“, - apie šitą reiškinį praėjusią savaitę rašė įtakingas amerikiečių žurnalas „The Atlantic“. Už Lietuvos saugumą atsakingi pareigūnai sako, kad būtent Rusija mūsų viešąją erdvę užvertė samdytų komentatorių propaganda. Tikslas – formuoti nuomonę Kodėl valstybės moka už komentarus po straipsniais internete ar socialiniuose tinkluose? Juk atrodo, kad nuomonę formuoja ne skaitytojų komentarai, bet žurnalistų sukurtas turinys. Užsakius straipsnių, televizijų ar radijo reportažų galima pasiekti žymiai didesnį nuomonės efektą. Tačiau už Lietuvos saugumą atsakingi pareigūnai teigia, kad komentarai po straipsniais padeda formuoti visuomenės nuomonę. Siekiama sukurti įspūdį, kad dauguma lietuvių yra neišprusę, pikti, nusivylę savo valstybe ir praradę viltį. Neigiamos emocijos sistemingai tiražuojamos taip pakertant pasitikėjimą savimi, savo šalimi, valdžia, skaldoma visuomenė. Paskaičius komentarus susidaro įspūdis, kad Lietuvoje visi suvokia, jog mūsų valstybė yra nevykusi, Europos Sąjunga griūva, NATO nesirūpina mūsų saugumu.

Todėl papirktieji stengiasi, kad diskusijos pasibaigtų neigiamais komentarais. Pavyzdžiui, po kelių mėnesių jie sugrįžta prie vieno ar kito teksto ir parašo dar vieną kitą neigiamą komentarą. Internautas, kuris vėliau skaitys straipsnį ir peržiūrės diskusijas, pirmiausia pamatys tą paskutinį neigiamą komentarą.

Lietuvos saugumo analitikai nustatė, kad pagrindiniai komentatorių taikiniai yra mūsų istorija, kariuomenė, NATO ir mūsų šalies narystė šioje organizacijoje, taip pat - santykiai su Lenkija. Todėl po straipsniais šiomis temomis visuomet būna palikta itin daug komentarų. Pavyzdžiui, specialistai pastebėjo, kad rašydami apie kariuomenę samdyti komentatoriai dažniausiai vartoja tokius žodžius: žmogžudžiai, okupantai, samdiniai, JAV pakalikai, parsidavėliai.

Rusijos opozicijos atstovai pastebėjo ir kitą samdinių tikslą – diskusijas užtvindę propagandiniais teiginiais, bendrame sraute jie paskandina rimtus komentarus. Galiausiai skaitytojai nustoja komentuoti straipsnius.

„Poveikis, daromas tokių interneto trolių, nėra didelis, bet jie sugeba tam tikrus forumus padaryti beprasmius, nes žmonės liaujasi komentuoti straipsnius, kur sėdi šitie troliai ir nuolat kuria agresyvią, priešišką atmosferą prieš tuos, kurių jie nemėgsta. Protingam žmogui tampa beprasmiška ten iš viso ką nors komentuoti“, - aiškino Rusijos opozicijos aktyvistas Vladimiras Volochonskis. Būtent tokiam tikslui buvo sukurtos specialios kompiuterinės programos, kurios vis dažniau naudojamos ir Lietuvoje.

Robotai kuria politinius komentarus

Komentarus kuria ne tik samdiniai, bet ir specialios programos. Dar tai vadinamos botais. Šios programos straipsnius internete užverčia šimtais, tūkstančiais ar net milijonais komentarų. Dažniausiai tekstai būna lėkšti ir paprasti. Tačiau yra ir tokių programų, kurios gali kurti skirtingus politinius komentarus. Kaip veikia tos programėlės parodyta vaizdo įrašuose teksto apačioje.

Analitikai pastebėjo, kad pastaruoju metu Lietuvos portalus užplūdo robotų kuriami propagandiniai komentarai.

Apie tai šią savaitę rašė garsus tinklaraštininkas Rokiškis Rabinovičius. Jis nagrinėja Lietuvos ir Rusijos santykius, informacinį karą, domisi informacinėmis technologijomis.

Lyg iš automato šaudant skirtingus politinius komentarus sudaromas įspūdis, kad diskutuoja skirtingi žmonės, turintys panašią nuomonę apie Lietuvą, jos istoriją ir valstybingumą. Diskusija užpilama neigiamais komentarais ir paskandina turinčius kitokią nuomonę.

Pavyzdžiui, kas sieja tris žemiau pateiktus komentarus?

Pirmas komentaras. Žmonės, pagalvokite ką daro mūsų politikai? Parduota ekonomika, išparceliuotas turtas – tai yra Landsbergio dėka. Brangieji, atsipeikėkit! Kiek ilgai leisim plėšti? Sukilkim ir padarykim tvarką!

Antras komentaras. Brangieji, ar jums buvo kilusi mintis kaip žlugdo Lietuvą liberalai? Prarasta žmonių sveikata, sunaikintas gerbūvis – visa tai Šimašiaus afera. Žmonės, atsimerkit! Ar ilgai jie vogs? Atsipeikėkim ir reikalaukim pensijų!

Trečias komentaras. Lietuviai, ar nepagalvojote kuo užsiima dešinieji? Sunaikinta pramonė, prarastas mūsų tėvų palikimas – tai Šimonytės nuopelnas. Mielieji, susimąstykit! Ar ilgai kentėsim? Eikim į gatves ir padarykim tvarką!

Visi trys komentarai kritikuoja Lietuvos valdžią, skleidžia žinią apie tariamą politikų korupciją ir ragina imtis ryžtingų veiksmų. Pavyzdžiui, maišto arba agresyvaus protesto. Komentarai skiriasi, todėl atrodo, kad tokią pačią nuomonę turi skirtingi lietuviai.

Tačiau tinklaraštininkas  teigė, kad pateiktus komentarus sieja ir kitas bendras dalykas - algoritmas (jis pateiktas straipsnio apačioje). Komentarų struktūra yra tokia pati, skiriasi tik veikėjai ir siūlomi veiksmai. Tai rodo, kad tekstą sukūrė robotas.

Tokių kompiuterinių programų naudojimo pranašumas - galima sukurti tūkstančius ir net milijonus skirtingų politinių komentarų, už labai mažą kainą. Be to, tokius tekstus gali kurti ir lietuvių kalbos nemokantis žmogus. Naudodamiesi tik programa ir rusų-lietuvių kalbų žodynų, tokius komentarus gali kurti Rusijoje gyvenantys žmonės. 

Rokiškis Rabinovičius rašė, kad komentarus kuria ir biorobotai - tikri žmonės, kurie naudoja kompiuterines klausimų generavimo sistemas. Kaip tai daroma? Klausimas nukopijuojamas į specialiai tam skirtą programą, o ši sugeneruoja automatinį atsakymą. Biorobotai nuo paprastų robotų skiriasi tuo, kad gali atsakinėti į klausimus ir sudaryti diskutavimo įspūdį.

Tokios technologijos naudojamos ne tik skleisti propagandą, bet ir komercinę reklamą. 

Lietuvos saugumu besirūpinantys pareigūnai portalui lrytas.lt teigė, kad šią technologiją galima pritaikyti ir socialiniuose tinkluose. Naudojimą komplikuoja tai, kad tokioje erdvėje būtina turėti savo profilį. Todėl kol kas tai nėra plačiai naudojama praktika.

Robotų sukurtų komentarų algoritmas, kurį iššifravo tinklaraštininkas Rokiškis Rabinovičius:

{Žmonės|Lietuviai|Brangieji|Tautiečiai|Draugai|Mielieji}, {pagalvokite|susimąstykite|ar nepagalvojote|ar jums buvo kilusi mintis} {ką daro|kuo užsiima|kaip viską griauna|kaip žlugdo Lietuvą} {mūsų politikai|valdžia|vertelgos|konservatoriai|liberalai|politikai|dešinieji|politikieriai}? {Parduota|Išparceliuota|Iššvaistyta|Sunaikinta|Prarasta} {ekonomika|pramonė|medicina|socialinė apsauga|žmonių sveikata|laisvė|demokratija}, {sunaikintas|parduotas|išparceliuotas|prarastas|įkeistas} {turtas|gerbūvis|mūsų tėvų palikimas|žmonių darbas} – {tai|šitai|visa tai|viskas|tai yra} {Landsbergio|Kubiliaus|Šimašiaus|Šimonytės|Steponavičiaus|Žyliaus|Kreivio} {dėka|nuopelnas|spjūvis jums į veidą|afera|nusikaltimas|vagystė}. {Žmonės|Brangieji|Mielieji}, {atsipeikėkit|atsibuskit|pagalvokit|susimąstykit|atsimerkit}! {Ar ilgai|Kiek dar|Kiek ilgai|Kaip ilgai} {leisim vogti|leisim plėšti|kentėsim|jie vogs|šita valdžia plėšikaus|siautės niekšai}? {Eikim į gatves|Sukilkim|Atsipeikėkim} ir {padarykim tvarką|atsigręžkim į Rusiją|eikim daužyti langų|boikotuokim rinkimus|reikalaukim pensijų}! 

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.