Kaip pranešė LNK žinios, po ilgo teismų maratono, Valstybė savo žinion susigrąžino vadinamuosius Pranciškonų rūmus. Į didžiulį senamiestyje esantį pastatą pretenduoja Vilniaus universitetas ir Pranciškonų eventualų ordinas.
„Tai yra 6 Lenkijos piliečiai, vienuoliai kuriems grąžinta Pranciškonų bažnyčia ir kurie pretenduoja į visus tuos 6000 kvadratinių metrų. Tas pretendavimo pamatas yra, mano supratimu, abejotinas, nes jie remiasi, kad 1938 metais okupacinė Vilniaus valdžia perdavė jiems tuos statinius“, - teigė Vilniaus universiteto projektų vadovas Audrius Valotka.
Vilniaus universitetas rūmuose norėtų įkurdinti filologus, mat senuosiuose universiteto rūmuose jie netelpa - pavyzdžiui, aštuoniolikai Lietuvių katedros darbuotojų yra tik keturios darbo vietos.
Vyriausybė jau mėnesio pradžioje turėjo nuspręsti, kam atiduoda pastatą, tačiau sprendimą atidėjo. Pretekstu neatiduoti pastato vienuoliams gali tapti tai, kad sovietmečiu jis buvo rekonstruotas.
„Įstatymas reikalauja, kad natūra turtas pareiškėjui gali būti gražinamas prie tam tikrų sąlygų. Viena jų yra kad bendras plotas negali būti padidėjęs daugiau nei vienu trečdaliu“, - aiškino Ūkio ministerijos kancleris Gediminas Miškinis.
Universitetas aiškina, kad pastatas turi atitekti jam, nes čia kažkada gyveno Jonas Basanavičius, veikė pirmoji lietuviška mokykla, o registre iki šiol nurodoma, kad pastatas skirtas mokslui.
„Tie lenkų pranciškonai jau 20 metų yra Lietuvoje, bet jie yra labai uždari, jie nedalyvauja lietuviškose kultūros renginiuose, neskolina turimų bažnytinio meno vertybių didžiosioms mūsų parodoms. (...) Iš šešių žmonių tik vienas žmogus teišmoko lietuviškai susišnekėti. Tai žmonės - ne Lietuvos pranciškonai“, - sakė A.Valotka.
Su pranciškonais eventualais LNK žinioms susisiekti nepavyko, mat jų vyresnysis pasitraukė tylai. Vilniaus arkivyskupijos kurija taip pat nekomentuoja pranciškonų ketinimų susigrąžinti pastato, esą ji tik žino, kad pastate pranciškonai planuoja užsiimti sielovada ir ugdymu.
