Antradienį Krašto apsaugos ministerijoje buvo pristatytas NATO antžeminio stebėjimo sistemos programos įgyvendinimas (AGS). Šiame projekte dalyvauja ir lietuvių įmonių grupė „Elsis“, kuri yra atsakinga už programinės įrangos projektavimo ir kūrimo darbus. Šie darbai turi būti atlikti iki 2017 metų.
„NATO valdomi žemės stebėjimo pajėgumai leis aviacijoje vykdyti plataus masto žemės ir vandens paviršiaus stebėjimą iš bepiločių orlaivių, galinčių pakilti į didelį – 24 kilometrų – aukštį ir skraidyti ilgą laiką. Stebėjimas gali būti vykdomas bet kuriuo paros metu ir bet kokiomis oro sąlygomis“, – sakė Krašto apsaugos ministerijos Ginkluotės ir valdymo sistemų departamento atstovas pulkininkas leitenantas Algirdas Sutkus.
Šie orlaiviai galės aprėpti 500 km atstumu esančią teritoriją. Buvo pabrėžta, kad žvalgybos lėktuvai bus labai ekonomiški ir lengvi. Žvalgybos sistemos pristatymo metu buvo paminėta, kad dvi paras nenusileisdami galintys skraidyti lėktuvai „Global Hawk“ sunaudos apie vieną toną degalų.
Žvalgybos paskirtis – plati
Šioje sistemoje bus naudojami pažangūs sensoriai, žemės skenavimo radarai bei judančių objektų detektoriai. Lėktuvuose įrengta sistema aptiks, stebės ir galės pastoviai sekti objektus jų stebėjimo teritorijoje. Taip pat ši sistema galės teikti stacionarių objektų ir teritorijų tikslius atvaizdavimus.
„Paprastai sakant, žemės stebėjimo sistema reikalinga gauti aiškiam vaizdui, kas vyksta ant žemės ar vandens tam, kad būtų priimti greiti ir teisingi sprendimai įvairių scenarijų atvejais“, – aiškino pulkininkas leitenantas A.Sutkus.
Jo teigimu, žvalgybinė informacija gali būti renkama apie priešininką arba konkurentą, jo veiksmus, taip pat apie savo pajėgų veiksmus, apie specialias NATO interesų teritorijas. Be kita ko, gali būti atliekamos ir kasdieninės žvalgybos bei stebėjimo operacijos.
Pulkininko leitenanto teigimu, kita žvalgybos sritis – įvairių gamtinių katastrofų ir stichijų stebėjimas. Taip pat – humanitarinės pagalbos teikimo operacijų palaikymas joms suteikiant reikalingą žvalgybinę informaciją. Reikiamos žinios bus suteiktos ir kitoms operacijoms, kurioms vadovaus Jungtinės Tautos.
„Pagaliau krizių ar karo metu, bus renkama žvalgybinė informacija apie potencialų priešą, jo veiksmus, padarytus žalos mastus, galimus taikinius ir panašiai“, – pasakojo A.Sutkus ir pabrėžė, kad tai įvairiapusiška ir aukštos parengties žvalgybinė priemonė.
A.Sutkus akcentavo, kad žvalgybines priemones „bus galima panaudoti greitai ir reikiamoje vietoje“.
Antžeminio stebėjimo sistemos programos tikslas, kuris buvo akcentuotas jos pristatyme, yra suteikti NATO vadovybei nenutrūkstamą informaciją (artimu realiam laikui) ir situacijos vertinimą atsižvelgiant į draugiškas, neutralias ir opozicines antžemines pajėgas ir paremti taikinių nustatymą.
Kam Lietuvai to reikia? Pristatymo metu buvo atsakyta, kad Lietuva turi būti pilnaverte NATO bloko nare ir nelaukti, kad „kas nors apgintų ar ateitų į pagalbą“. Todėl prisidėdama prie šio didelio projekto Lietuva parodo, kad mūsų valstybė yra normaliai funkcionuojanti NATO narė.
Informacija naudosis NATO šalys
Žemės stebėjimo elementą sudarys kelios sudedamosios dalys. Pasirašytas kontraktas numato oro segmentų įsigijimą – bepiločių orlaivių su žemės stebėjimo radarais ir kita daugiafunkcine ir valdymo įranga.
Taip pat antžeminio segmento įsigijimą, į kurį įeina pagrindinė misijų operacijų paramos vadavietė (sutrumpintai MOS), kuri bus dislokuota Italijoje, mobilios ir transportuojamos antžeminės stotys. Skirtumas tarp šių modulių tik tas, kad transportuojami moduliai yra didesni, turi daugiau įrangos ir atlieka daugiau funkcijų.
Paprastai kalbant, tai bus penki didelio pravažumo sunkvežimiai ant kurių bus sumontuoti konteineriai. Jų viduje bus įrengti galingi serveriai, ten bus apdorojama ir sutvarkoma iš bepiločių lėktuvų gauta vaizdo ir garso informacija. Toliau ji keliaus į centrinę būstinę Italijoje.
Surinktais duomenimis galės naudoti visos NATO šalys, taip pat ir Lietuva. Šalys turės sumokėti už sistemos palaikymą, o informacijos naudojimas bus nemokamas. Šiai sistemai duodama vienerių metų garantija, tačiau pačią žvalgybinę sistemą planuojama naudoti 20 metų.
Per pristatymą buvo pabrėžta, kad surinkta informacija bus kruopščiai saugoma. Žvalgybinė sistema bus naudojama tik anksčiau minėtais tikslais, gyventojams nereikėtų baimintis, kad visą parą skraidantys žvalgybos lėktuvai rinks informaciją apie Lietuvos piliečius.
Sumos – milžiniškos
Bendra kontraktų suma sudarys apie 500 mln. eurų ir per 1 mlrd. dolerių. Tai yra apie 4,1 mlrd. litų. Lietuvos įmokos dydis siekia apie 0,39 proc. šios sumos – tai sudaro apie 6,5 mln. eurų (apytiksliai 22,5 mln. litų).
„Kontraktas numato projekte dalyvaujančių šalių pramonės pasidalijimą projekte. Iš Lietuvos pusės dalyvauja įmonė „Elsis“ - tokiu būdu šalims numatoma iki 70 proc. finansinė grąža“, – sakė pulkininkas leitenantas A.Sutkus.
Tai reiškia, kad dalyvaujančiai įmonei šio projekto pabaigoje bus sumokėta mažiausiai 10 mln. litų.
„Daug kas galvoja, kad šis kontraktas mums nukrito kaip iš debesų. Buvo atrinktos įmonės, ir mes praėjome sudėtingą atrankos sistemą. Galiausiai, projekto darbams buvome pasirinkti mes. Reikalavimai dalyviams buvo labai dideli ir sudėtingi bei reikalaujantys nemažai investicijų“, - sakė UAB „Elsis“ AGS projekto vadovas Vytautas Mielkus.
Bendrovę ir jos specialistus, kurie dirbs prie projekto, tikrino Valstybės saugumo departamentas (VSD) bei Krašto apsaugos ministerijos pareigūnai. Įmonė net turėjo įsirengti slaptas patalpas.
„Mums tos patalpos kainavo beveik 40 tūkst. litų. Šiose patalpose reikėjo įrengti specialią apsaugą, metalines duris, seifus, grotas, daviklius nuo įsilaužimo, gaisro, sprogimo ir nuo visko, ko tik įmanoma“, – vardijo V.Mielkus.
Šešiolika bendrovės darbuotojų turėjo gauti specialius leidimus dirbti su slapta informacija. Taip pat įmonė turėjo gauti patikimumo pažymėjimą. Anot V.Mielkaus, visi pasiruošimai įmonei kainavo apie 260 tūkst. litų.
Keturiolika NATO šalių susitarimą dėl žvalgybinės sistemos kūrimo pasirašė 2009 metais. Po trejų metų buvo pasirašytas AGS sistemos įsigijimo kontraktas. Jis įsigaliojo 2012 m. birželio mėnesį.
Programos įgyvendinime dalyvauja 14 NATO šalių – Bulgarija, Čekija, Danija, Estija, Vokietija, Italija, JAV, Latvija, Lietuva, Liuksemburgas, Norvegija, Rumunija, Slovakija ir Slovėnija. Tikimasi, kad greitai prisijungs ir Lenkija.
