NATO šalių naikintuvai Baltijos šalyse patruliuoja nuo 2004 metų, kai šios šalys tapo visateisėmis Aljanso narėmis. Misija vykdoma iš Lietuvos karinių oro pajėgų Aviacijos bazės Šiauliuose. Estija siekia, jog nuo 2015 metų kasmet viena iš trijų rotacijų vyktų iš atnaujintos Amario bazės Estijoje, tačiau su tuo nesutinka Lietuva, tikinanti, jog rotacija tik pabrangintų sėkmingai veikiančią misiją ir neduotų jokios pridėtinės naudos.
„Kol kas nematome pridėtinės vertės, jei oro policija keliautų iš vieno oro uosto į kitą. NATO pabrėžia išmaniąją gynybą, racionalų išteklių naudojimą. Keliaujant iš vieno oro uosto į kitą, to dalyko būtų mažai“, - sakė krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.
Jo teigimu, Lietuva pasirengusi paremti kitus NATO projektus Estijoje, pavyzdžiui, Baltijos gynybos koledžo stiprinimą.
Tačiau Estija nori išnaudoti naują Amario bazę, ir tikina esanti pasirengusi padengti papildomas išlaidas.
„Amario bazė bus visiškai parengta nuo 2015 metų. Siekiame vienos rotacijos oro policijai. Bet, be abejo, šį klausimą turime spręsti kartu kaip draugai - lietuviai, latviai ir estai“, - sakė Estijos gynybos ministras Urmas Reinsalu.
„Žinoma, kad bus tam tikrų papildomų išlaidų, bet jas padengs Estija. Suprantame lietuvių sentimentus, bet esame draugai, turime diskutuoti atvirai. Esu optimistas, kad pavyks rasti bendrą supratimą“, - sakė Estijos ministras.
Jau ne vienus metus stringantį klausimą Baltijos šalių ministrai ketina aptarti susitikime gruodžio mėnesį.
Latvija savo ruožtu laikos nuomonės, kad šie nesutarimai atspindi Baltijos šalių bendradarbiavimo problemas.
„Baltijos šalių bendradarbiavimas išgyvena ne geriausius laikus. Latvija yra tarp Estijos ir Lietuvos, ir yra labai susirūpinusi dėl nesutarimų, ar jie būtų energetikos, transporto, ar karinio bendradarbiavimo srityje. Atskiri klausimai tampa tarsi įkaitais ir neleidžia matyti platesnės perspektyvos, kad privalome būti kartu ir kuo greičiau vystyti bendrus projektus“, - sakė Latvijos gynybos ministras Artis Pabrikas.
„Svarbiausia ne pati rotacija, o efektyvesnis būdas užtikrinti mūsų oro gynybą. Tai esminis klausimas. Tai klausimas ne kas ką daro, o kaip mes galime daryti geriau“, - Lietuvos ir Estijos nesutarimus pakomentavo Latvijos ministras.
