Sutarties su „Eurocopter“ vertė sieks apie 180 mln. litų. Į šią kainą yra įskaičiuotas trijų sraigtasparnių įsigijimas, visa reikalinga įranga, pilotų ir šiuos sraigtasparnius aptarnaujančio personalo mokymas, 3 metų garantinis aptarnavimas.
Anksčiau kilo skandalas
„Lietuvos kariuomenei be jai pavestų gynybinių funkcijų taip pat pavesta vykdyti valstybinę paieškos ir gelbėjimo funkciją visoje Lietuvos teritorijoje. Būtent šiai funkcijai bei aplinkos monitoringui ir kontrolei vykdyti bus skirti nauji vakarietiški sraigtasparniai, kurie pakeis šiuo metu gelbėjimo ir paieškos funkcijai naudojamus rusiškos gamybos sraigtasparnius Mi-8, kurių skraidymo resursai baigiasi artimiausiais metais“, – anksčiau sakė krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.
Pirmojo sraigtasparnio įsigijimas bus finansuojamas iš 2007–2013 m. Europos Sąjungos paramos. Įrenginys Lietuvą pasieks lygiai po dvejų metų.
Pirkti sraigtasparnius planavo dar buvusi Vyriausybė, tačiau paaiškėjus, kad tai bus daroma už gyvenamųjų namų renovacijai skirtus pinigus, kilo skandalas. Krašto apsaugos ministerija aiškina, kad pirmasis sraigtasparnis pirktas už paramos lėšas, sutaupytas iš įvairių Aplinkos, Ūkio ir Kultūros ministerijų projektų.
Likusieji sraigtasparniai bus perkami iš 2014-2020 m. ES paramos, o jos negavus - iš valstybės biudžeto lėšų.
Krašto apsaugos viceministras Marijus Velička sako, kad konkurse dalyvavo kelios kompanijos.
„Manau, jog kaina yra tinkama. Mes sumokėsime rinkos kainą“, - sakė viceministras.
Teigiama, kad palyginti su bazine sraigtasparnio kaina jis gerokai pabrango dėl papildomos įrangos.
Karui nenaudos
Lietuvos kariuomenės atstovai tikina, kad naujieji pirkiniai bus naudojami tik žmonių gelbėjimui ir paieškai. Karinei veiklai sraigtasparniai nebus naudojami, nes tokiu atveju jų nebūtų galima įsigyti už Europos Sąjungos lėšas.
Prancūziški skraiduoliai pakeis dabar naudojamus pasenusius rusiškus Mi-8. Dalies jų naudojimo terminas baigiasi jau 2015 m.
Kiti nauji sraigtasparniai Lietuvą turėtų pasiekti 2016 m.
Su jais kariuomenė vykdys aplinkos monitoringo ir kontrolės užduotis iš oro, taip pat gelbėjimo ir paieškos užduotis: padės ieškoti jūroje dingusių žmonių, skubės gesinti gaisrų, perskraidinti ligonius, organus transplantacijai, teikti pagalbą valstybės ir savivaldybių institucijoms ekstremalių situacijų atvejais. Esą darbo jiems bus pakankamai.
Vien per 2010-2013 metus Lietuvos karinės oro pajėgos atliko daugiau nei 40 tokių paieškos ir gelbėjimo operacijų. Pavyzdžiui, šių metų spalio 12 d. į pagalbą pasitelkus Lietuvos kariuomenės sraigtasparnį buvo išgelbėti į nelaimę Baltijos jūroje patekę keturi Lietuvos žvejai.
Naujieji sraigtasparniai laikomi vidutinės klasės. Kai kurie ekspertai sako, kad dar geriau būtų įsigyti didesnius amerikietiškus sraigtasparnius, tačiau to, matyt, nebuvo galima padaryti, nes pirkiniams naudojama Europos Sąjungos parama.Rusiškus sraigtasparnius nurašys
Iki 2017 m. Lietuva atsisakys trijų rusiškų sraigtasparnių, vėliau – dar trijų. Jeigu šiais metais nebūtų pradėtas naujų sraigtasparnių įsigijimas, nuo 2016 m. Lietuvos kariuomenė nebūtų galėjusi visa apimtimi vykdyti valstybinės paieškos ir gelbėjimo funkcijos.
Senieji sraigtasparniai bus nurašyti.Lietuva nėra pirmoji ES valstybė, kuri ES lėšas panaudoja sraigtasparniams įsigyti. Tokiu būdu sraigtasparnius yra nusipirkusi Ispanija, kitos ES šalys. Taupydamos lėšas ir siekdamos ekonominio poveikio daugelis Europos šalių laikosi praktikos įsigyti dvigubos paskirties prekių, kurios gali būti naudojamos kariniams ir civiliniams tikslams.
