Penktadienį Londono Vestminsterio magistratūros teisme, kuriame jau lygiai mėnesį nagrinėjama buvusių „Snoro" savininkų Vladimiro Antonovo ir Raimondo Baranausko ekstradicijos į Lietuvą byla, liudijo Simonas Freakley.
Buvęs laikinasis „Snoro" bankroto administratorius yra bene pagrindinis prieš teisėją Johną Zani stojęs Lietuvos generalinės prokuratūros interesus ginančios teisininkų komandos liudininkas.
Istorijos pradžia - valandų tikslumu
Penktadienį buvęs laikinasis „Snoro" administratorius S. Freakley valandų tikslumu pasakojo apie „Snoro" žlugimą 2011-ųjų lapkričio viduryje.
Apie Lietuvoje veikusį „Snoro" banką, jo savininkus V.Antonovą ir R.Baranauską Londono korporacijos „Zolfo Cooper" vadovas S.Freakley pirmąkart gyvenime išgirdo 2011-ųjų lapkričio 12-ąją dieną.
Buvo šeštadienis ir jis žingsniavo viena iš vakarinio Londono prekybos alėjų, kai sulaukė telefono skambučio iš tarptautinės teisininkų kontoros „Linklaters". Ši Lietuvos Banko pavedimu ieškojo galimo administratoriaus sunkumų turinčiam „Snorui".
Jau antradienio vakarą, lapkričio 15-ąją , S.Freakley ir visa jo keliasdešimties ekspertų komanda atvyko į Vilnių.
„Trečiadienio, lapkričio 16-osios, ryte mes nuvykome į Lietuvos banką, kur susitikau su Mindaugu Leika (tuometiniu LB Finansinio stabilumo skyriaus vadovu, - red. past). Po to Banko valdyba kelias valandas tarėsi dėl mūsų iškeltų sąlygų. Po pietų aš buvau paskirtas laikinuoju „Snoro" administratoriumi.
Apie 16 val. aš ir mano komanda atvykome į „Snoro" būstinę. Bet banko saugumo darbuotojai mūsų neįsileido. Tik po pusvalandžio, kai pavyko įrodyti, kad esu teisėtai paskirtas banko administratoriumi, buvau įleistas. O apie 17 val. į banką įžengė ir kiti mano komandos nariai bei centrinio Lietuvos banko atstovai. Iš viso - apie 15 žmonių", - prisiminė „Zolfo Cooper" vadovas, tris mėnesius administravęs „Snorą".
Banko administravimas - nauja patirtis
V.Antonovo advokatas J.Lewisas daugiau nei tris valandas uždavinėjo S.Freakley iš esmės tris tuos pačius klausimus, tik juos kiek kitaip perfrazuodamas.
Pirmasis jų - kodėl, nebūdamas bankų sektoriaus specialistu, S. Freakley sutiko administruoti „Snorą"?
„Zolfo Cooper" vadovas prisipažino, kad iš tikrųjų jis niekada nėra buvęs finansininku ir žlungančio banko iki tol nebuvo administravęs.
„Lietuvos centrinis bankas norėjo, kad administratoriumi būtų nepriklausoma institucija. Manęs buvo prašoma veikti itin greitai nuolat besikeičiančioje situacijoje.
Esu ne bankininkystės, o įmonių restruktūrizavimo specialistas. Tačiau visame kame, kas susiję su bankininkystės reikalais, aš turėjau nuolatinę paramą iš pasaulyje žinomos bankų sektoriaus specialistės „Oliver Wyman" kontoros. Man pavaldūs buvo apie 40 bankininkystės ir Lietuvos teisės ekspertų", - sakė S. Freakley.
Užrašų nekaupė
Antrasis V.Antonovo advokato klausimas siejosi su faktu, kad S.Freakley Londono teismui yra raštu pareiškęs, jog visų savo asmeninių užrašų, susijusių su „Snoro" administravimo smulkmenomis, jis negali pateikti, nes paprasčiausiai tokių užrašų dažnai net ir nedarydavo.
J.Lewisas tokiu „Zolfo Cooper" vado elgesiu be galo stebėjosi, ir nuolat kvotė, kodėl gi S.Freakley ar jo komandos nariai neužsirašinėdavę kiekvienos smulkmenos.
„Mes savo kompanijoje neturime formalių asmeninių užrašų vedimo reglamentavimo taisyklių. Didelė dauguma pokalbiuose aptariamų punktų virsta oficialiais dokumentais ar memorandumais, ir būtent tokie galutiniai dokumentai yra iki šiol saugomi",- aiškino S.Freakley.
Trečiasis klausimas, kurį visaip perfrazuodamas vis uždavinėjo J.Lewisas, sukosi apie Lietuvos Banko planus nacionalizuoti „Snorą". Ar apie tokius planus su S. Freakley buvo kalbamasi jau lapkričio 12-17-omis dienomis?
Buvęs laikinasis „Snoro" administratorius atsakė nedviprasmiškai.
„Aš nebuvau įtrauktas į jokias diskusijas dėl nacionalizavimo. Man buvo pavesta per savaitę, iki lapkričio 24-osios dienos, pateikti išsamią banko būklės analizę. Man labai greitai tapo akivaizdu, kad banko turto trūkumai yra rimti" - dėstė S. Frekley.
Kuriuos dokumentus naikino?
Rugsėjo pabaigoje Londono teisme kalbėjusi buvusi „Snoro" banko teisės skyriaus vadovė Aušra Ižičkienė liudijo, kad S.Freakley komanda jau pirmąją administravimo dieną į vieną patalpą sunešė visas banko būstinėje buvusias dokumentų smulkinimo mašinas. V.Antonovo advokatas J.Lewisas klausė „Zolfo Cooper" vadovo, ar tiesa, kad jo komanda masiškai naikino „Snoro" dokumentus?
„Tikra tiesa yra tik tas faktas, kad aš asmeniškai liepiau visus dokumentų smulkinimo aparatus sunešti į vieną kambarį, kurį prižiūrėjo mano komandos nariai. Taip padariau todėl, kad užkirsčiau kelią galimybei naikinti „Snoro" dokumentus. Vieninteliai dokumentai, kurie man vadovaujant buvo smulkinami, buvo ne „Snoro" banko dokumentai, o darbiniai, juodraštiniai, laikinieji mūsų pačių dokumentai",- patikino S.Freakley.
Aiškinosi dėl atlygio
Vestminsterio teismo salėje buvęs administratorius atvirai papasakojo ir apie Lietuvoje daug triukšmo sukėlusią savo bei kolegų britų gautą atlygį už „Snoro" administravimą. Iki 2012-ųjų sausio iš bankrutavusio „Snoro" į „Zolfo Cooper" sąskaitą buvo padaryti keturi stambūs pavedimai už bendrą 5 milijonų eurų sumą (apie 17,5 mln litų).
„Taip, tos sumos pateko į „Zolfo Cooper" sąskaitą. Bet iš jų buvo sumokėta ne vien tik man ir mano kompanijai, bet ir visiems su „Snoro" administravimu susijusiems: 20-čiai profesionalių darbuotojų iš „Zolfo Cooper", dar 20-čiai iš „Linklaters", 20-čiai iš „Oliver Wyman", 15-kai specialistų iš „Eversheds" bei 5 ar 6 darbuotojams iš IT saugumo firmos „Kroll". Maža to, dirbant su „Snoru" buvo pritaikyta 900,000 eurų nuolaida" - gautas pajamas vardijo S.Freakley.
Vestminsterio magistratūros teismo teisėjas J.Zani savo verdiktą dėl V. Antonovo ir R.Baranausko išdavimo Lietuvai priims lapkričio 20-ąją. Šis teismas - tai tik pirmoji pakopa Jungtinės Karalystės teisinėje sistemoje. J.Zani verdiktą tiek eksbankininkai, tiek ir Lietuvos generalinės prokuratūros interesus atstovaujantis advokatas Johnas Hardy galės apskųsti aukštesniojo rango Londono teisme, o dar vėliau - ir Aukščiausiajame Anglijos teisme.
Kaltę neigia
Lietuvos teisėsauga nuo 2011-ųjų lapkričio pabaigos yra išdavusi tris Europos arešto orderius (EAO) prieš 38-erių rusą V.Antonovą ir 55-erių lietuvį R. Baranauską.
Abu eksbankininkai yra kaltinami sukčiavimu ir stambaus masto vagyste - jie įtariami nuo 2008-ųjų rugpjūčio iki 2011 birželio padarę mažiausiai 33 pavedimus iš „Snoro" sąskaitų į savo asmenines sąskaitas Šveicarijos bankuose. Londono teisme įvardinta ir bendra tokių pervedimų suma - nugvelbta apie 478 milijonai eurų ( virš 1,7 milijardo litų).
V. Antonovas ir R.Baranauskas atmeta tiek šį, tiek ir kitus Lietuvos generalinės prokuratūros kaltinimus. Per savo teisininkų komandas, kurioms vadovauja advokatai Jamesas Lewisas ir Johnas Jonesas, buvę „Snoro" savininkai tvirtina, kad su jų banku ir jais pačiais 2011-ųjų lapkritį buvo politiškai susidorota.
Vestminsterio teismo teisėjui J.Zani ne kartą teko išgirsti pagrindinį gynybos argumentą: banką sužlugdė kerštaujanti Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, jai artimas Lietuvos Banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, bei tuometinė centro-dešiniųjų vyriausybė, vadovaujama premjero Andriaus Kubiliaus.
Lietuvos vadovų nemalonę „Snoras" esą užsitraukęs anaiptol ne dėl tariamų finansinių machinacijų, o dėl V.Antonovo sprendimo 2009-ųjų vasarą įsigyti „Lietuvos ryto" leidybinės grupės 34 proc. akcijų paketą.
