Kaip teigė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS
centro (ULAC) specialistai, paauglei buvo nustatytas pažengęs -
antrinis odos ir gleivinės sifilis. „Sifiliu užsikrėtusi
nepilnametė - Vilniaus miesto gyventoja, moksleivė. Ji gydyta.
Informacijos apie tolesnę nėštumo eigą ULAC nerenka“, - minėjo
centro Švietimo ir komunikacijos skyriaus specialistė Joana
Tamkevičiūtė.
Minėta moksleivė nebuvo vienintelė nepilnametė, kuriai šiemet
buvo diagnozuota ši lytiškai plintanti infekcija. Ji nustatyta dar
trims berniukams iš Šiaulių, Kauno, Jonavos ir mergaitei iš
Vilniaus. Pernai sifilis buvo diagnozuotas dešimčiai nepilnamečių,
tarp jų devynios mergaitės.
„Visi nepilnamečiai užsikrėtė heteroseksualių santykių metu.
Dviejų asmenų tariamas užsikrėtimo šaltinis nežinomas, kiti du
nurodė pažįstamą arba atsitiktinį asmenį“, - teigė J. Tamkevičiūtė.
ULAC duomenimis, per devynis šių metų mėnesius Lietuvoje
užregistruoti 177 susirgimai sifiliu, iš kurių vienas įgimtas.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, penkiais atvejais
daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Sifilis diagnozuotas 93
vyrams ir 84 moterims. Aštuoniems asmenims sifilis išaiškintas
vėlyvoje stadijoje.
Per devynis šių metų mėnesius sifilis išaiškintas 17 nėščiųjų,
iš kurių viena penkiolikmetė. Apie pusė sifiliu užsikrėtusių
nėščiųjų infekcijos šaltinio nežinojo, kita dalis nurodė sutuoktinį
- sugyventinį.
Nėščiosioms dėl sifilio perdavimo rizikos vaikui rekomenduojama
pasitikrinti du kartus: pirmąjį ir trečiąjį nėštumo trimestrą.
Tyrimų išlaidas apmoka ligonių kasos.
Šių metų sausio - rugsėjo mėnesiais Lietuvoje atlikta 10 tūkst.
daugiau sifilio tyrimų nei tą patį praėjusių metų laikotarpį.
Naujausiais Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro
duomenimis, didžiausi sergamumo sifiliu rodikliai 2011 metais
užfiksuoti Rumunijoje - 11 atvejų tenkančių 100 tūkst. gyventojų,
Maltoje - 10,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų ir Lietuvoje - 8,4
atvejo 100 tūkst. gyventojų. 2007-2011 metais sergamumas
sifiliu išaugo visose Skandinavijos šalyse, Vokietijoje,
Portugalijoje, Ispanijoje, Lenkijoje ir kt. Europos valstybėse
sifilis tris kartus dažniau diagnozuotas vyrams nei moterims.
Lietuvoje pernai sifiliu apsikrėtusių moterų nustatyta daugiau nei
vyrų, atitinkamai 121 ir 107.
Pasak ULAC specialistų, pagrindinė sergamumo priežastis, ypač
jaunų žmonių, neatsakingas lytinis elgesys. Lyginant su kitomis
lytiškai plintančiomis infekcijomis užsikrėtusiais pacientais,
daugiausiai užsikrėtusiųjų sifiliu nurodo nesinaudojantys apsaugos
priemonėmis (prezervatyvais), taip pat yra seksualines paslaugas už
atlygį teikiančių bei šiomis paslaugomis besinaudojančių asmenų.
„Stebima tendencija, kad sifilis nustatomas mažesnio
išsilavinimo ar žemesnės socialinės grupės asmenims, pavyzdžiui,
darbininkams, bedarbiams“, - teigė J. Tamkevičiūtė.
Sifilis - lytiškai plintanti infekcija, kurios sukėlėjas į
organizmą patenka per gleivinės (lyties organų, burnos, tiesiosios
žarnos) ar odos smulkius pažeidimus lytinių santykių metu.
Pirminis sifilis dažniausiai pasireiškia viena opa, vadinama
šankeriu, ir limfmazgių, esančių kirkšnių srityje, padidėjimu. Nuo
užsikrėtimo iki pirmųjų ligos simptomų praeina nuo 10 iki 90 dienų
(vidutiniškai 21 diena). Opa, atsiradusi infekcijos patekimo
vietoje, paprastai būna kietu dugnu, apvali, nedidelė ir
neskausminga, neniežtinti. Retais atvejais gali formuotis ir
daugybinės opos kitose kūno vietose - burnoje, ant liežuvio,
pažastyse ir kitose.
Po kelių savaičių opa gali užgyti savaime, tačiau, jei
nepaskiriamas gydymas, infekcija progresuoja į antrinę stadiją.