Nušalinimas reiškiamas dėl specialių lengvatinių leidimų,
išduotų prokuratūros ir teismo darbuotojams. Šiuos leidimus
išdavė viešoji įstaiga Automobilių stovėjimo aikštelės, kurios
vadovas Algimantas Puidokas taip pat yra vienas iš kaltinamųjų
šioje byloje.
„Šiuo atveju yra abejonių dėl Kauno teisėsaugos institucijų
nešališkumo, susijusio su bylos, kurioje mano ginamajam yra
inkriminuojamos veikos, padarytos būtent dėl Automobilių stovėjimo
aikštelių. (...) Vien tai, kad teismas ir prokuratūra tarnybiniais
siekiais yra susijusi su savivaldybe, kurios vicemeras buvo
K.Kriščiūnas ir su Automobilių stovėjimo aikštelėmis, tos
aplinkybės rodo, kad byla negali būti nagrinėjama“, - per teismo
posėdį kalbėjo K.Kriščiūną ginantis advokatas Aleksandras
Jokūbauskas.
K.Kriščiūno duomenimis, prokuratūros ir teismo atstovai yra
kreipęsi į Automobilių stovėjimo aikšteles dėl lengvatinių
leidimų statyti automobilius išdavimo ir šiais leidimais naudojasi.
Jis abejojo, ar šios institucijos tikrai turi teisę naudotis
lengvatiniais leidimais, nes šie gali būti suteikiami tik
operatyvinės veiklos institucijoms.
„Jau ikiteisminis tyrimas vyko apie metus ir galbūt kai kas
būtent buvo pastatyti į tam tikrą padėtį, kad tuos leidimus
reikėjo išduoti“, - po teismo posėdžio žurnalistams kalbėjo
A.Jokūbauskas.
Bylą nagrinėjanti prokurorė Nomeda Urbonavičienė prašymą
laikė visiškai nepagrįstu - ji pabrėžė, kad negali būti laikoma
atsakinga už leidimus, kurių nėra nė mačiusi bei patikino jokiais
panašiais leidimais nesinaudojanti.
„Pagal įstatymus, prokuroras yra savarankiškas ir priklauso tik
įstatymui. Lygiai taip pat savarankiškas yra teismas. Akivaizdu, kad
nė vienas dalyvis nepateikė duomenų, kad prokurorė
N.Urbonavičienė ar teisėjas Viktoras Preikšas turėtų
lengvatinius leidimus. Labai atsakingai pareiškiu, kad prokurorė
N.Urbonavičinė ar jos šeimos nariai tokių leidimų neturi“, -
posėdyje kalbėjo prokurorė.
A.Puidoką ginantis advokatas Gintaras Černiauskas pritarė
nušalinimui bei atkreipė dėmesį, kad nušalinimas reiškiamas ne
konkrečiam asmeniui, o institucijoms, todėl asmeninė teisme
dalyvaujančių pareigūnų nauda ar jos neturėjimas nėra esminis
argumentas.
Pats A.Puidokas teigė nieko apie šias aplinkybes nežinantis -
Automobilių stovėjimo aikštelių direktorius tuo metu, kai
K.Kriščiūnui buvo pateikti šie duomenys, buvo nedarbingas - dėl
to atidėti ir keli teismo posėdžiai.
K.Kriščiūnas kaltinamas, kad pasinaudojęs savo kaip vicemero
įtaka, nurodė „Panemunės butų ūkio“ direktoriui Tomui Pilviniui
suremontuoti savo draugės ir partijos bendražygės visuomeninės
padėjėjos Zitos Zalagėnaitės butą iš savivaldybei pavaldžios
bendrovės „Panemunės butų ūkis“ lėšų, o iš kitos savivaldybės
viešosios įstaigos - Automobilių stovėjimo aikštelės - lėšų
su jos direktoriaus A.Puidoko žinia jam buvo remontuojami
automobiliai.
Dėl pateikto prašymo teismas nusprendė padaryti pertrauką -
susipažinęs su informacija, teisėjas sprendimą, ar perduos
prašymą Apeliaciniam teismui paskelbs pirmadienį.
Jeigu Apeliacinis teismas nuspręstų tenkinti nušalinimą, byla
būtų perduota nagrinėti kito miesto teismui, kur didelės apimties
byla būtų pradėta nagrinėti iš naujo.
Anksčiau nušalinimą šiai teismo sudėčiai yra reiškusi
prokurorė - ji suabejojo teisėjo V.Preikšo nešališkumu, nes jis
mokėsi tame pačiame kurse kaip ir A.Jokūbauskas. Tuomet teismas
nušalinimą atmetė kaip nepagrįstą.