G.Kasparovo latviškoji gynyba simultane prieš Kremlių

Latvijos įstatymų leidėjai gavo netikėtą prašymą iš vieno geriausių visų laikų šachmatininko – Gario Kasparovo. Kremliaus opozicijai atstovaujantis G.Kasparovas, motyvuodamas noru be suvaržymų atsidėti politinei veiklai dėl demokratijos, taikos ir teisingumo, paprašė suteikti jam Latvijos pilietybę.

Daugiau nuotraukų (1)

Paulius Gritėnas

2013-11-10 08:00, atnaujinta 2018-02-20 11:49

Kokį žaidimą žaidžia politiku ir aktyviu visuomenės veikėju tapęs didmeistris ir kokia figūra jo šachmatų lentoje tapo Latvija?

Penkiolika metų pasaulio čempiono titulą saugojusiam G.Kasparovui pavyko laimėti net ir prieš kompiuterinę sistemą „Deep Blue“, bet žengęs į aktyvų politinį gyvenimą Rusijoje jis susidūrė su loginės veiksmų sekos nepažįstančiu priešininku.

Sukūręs Jungtinio piliečių fronto judėjimą, vėliau tapusį „Kitokios Rusijos“ koalicijos pagrindu, jis iškart tapo Kremliaus režimo priešu. Būtent G.Kasparovas tapo vienu pirmųjų, kuris aiškiai įvardijo kai kurias tyliai užantyje tupinčias opozicines partijas prezidento V.Putino žaisliukais. Dar daugiau, patį V.Putiną šių metų vasarį jis pavadino projektu, kurio, kaip ir Hitlerio Vokietijoje, tikslas – Rusiją paversti fašistine valstybe.

Tačiau pagrindinis G.Kasparovo privalumas yra ir didžiausias jo trūkumas. Didelis autoritetas Vakaruose, gebėjimas puikiai komunikuoti ir demokratijos plėtros interesai, išeinantys už Rusijos valstybės ribų, verčia jį nepatikimu revanšistine neapykanta Vakarams degančiųjų akyse.

Kol ponas Kasparovas buvo tik genijus prie šachmatų lentos, tol jis buvo „tikras Rusijos sūnus“, tačiau politinė karjera ir pasipriešinimas tautos vadui Kremliuje privertė prisiminti ir jo žydišką, ir armėnišką kilmę.

Priežastys, dėl kurių G.Kasparovas pasiprašė Latvijos pilietybės, pakankamai aiškios. Šiemet pagaliau patvirtintas dvigubos pilietybės įstatymas, dėl kurio diskusijos dar vyksta ir Lietuvoje, ir Estijoje, suteikia puikių galimybių likti aktyviu Rusijos piliečiu, o kartu turėti užnugarį Europoje.

Tiesa, oficialioji Latvijos valdžia jau ima suprasti, kad jei iki tol nesklandumų būta tik su nepatenkintais vietiniais rusais, tai dabar gresia įsivelti į rimtas problemas ir dėl kaltinimų pagalba opozicinėms jėgoms.

Ne paslaptis, kad Kremlius visada mėgdavo pabrėžti, jog Vakarai destruktyvias Rusijai jėgas finansuoja ir infiltruoja per Baltijos valstybes. Šis G.Kasparovo prašymas tik dar pagarsins tokių kalbų lygį ir leis apkaltinti Latviją priglaudžiant revoliucionierius.

Latvijos valdžia pateko į savotiškus spąstus, kai bet koks atsakymas gali sukelti stiprią neigiamą reakciją, todėl nenuostabu, kad iš Rygos kol kas girdisi tik nedrąsūs pasvarstymai.

Kaip tokioje situacijoje reaguoja Lietuva, buvo galima įsitikinti jau baltarusių aktyvisto Alesiaus Beliackio suėmimo atveju.

Nors oficialiai teisinės pagalbos teikimas Baltarusijai vėliau ir buvo sustabdytas, bet tyrimas dėl A.Beliackio mokesčių slėpimo rėmėsi būtent iš Lietuvos teisingumo ministerijos gautais duomenimis. Tai tik vienas iš pavyzdžių, kaip oficialios Baltijos šalių kalbos apie paramą opozicinėms jėgoms Rytuose smarkiai pralenkia tikrovę ir nesuteikia pagrindo Kremliaus gąsdinimams dėl įtakos Rusijoje. Akivaizdu, kad Baltijos šalims dažniausiai pristinga ne galimybių, bet drąsos veltis į atvirą kovą ir su Putino, ir su Lukašenkos režimais, bijant neprognozuojamų veiksmų. Tai nekelia nuostabos matant, kaip nedrąsiai pastabas antidemokratiniams procesams ir susidorojimams su opozicija reiškia ir didžiosios Vakarų Europos šalys.

Nors G.Kasparovas neslepia ambicijų tapti Tarptautinės šachmatų federacijos (FIDE) prezidentu, bet noro aktyviai dalyvauti Rusijos politiniame gyvenime jis neapleis. Latvija jam tampa galimybe išvengti suvaržymų keliaujant ir tam tikru garantu galimos teisinės atakos akivaizdoje. Dažnai taikoma taktika, kai opozicionierius Rusijoje staiga tampa chuliganu, narkotikų prekeiviu, turto grobstytoju ar tiesiog tėvynės išdaviku, gali ir nesuveikti, jei ES išdrįs apginti pasaulinį autoritetą turintį savo valstybės narės pilietį. Tiesa, tam prieš tai dar prireiks ir Latvijos valdžios drąsos, kuri gali smarkiai sunykti atsiradus grasinimams aštrinti rusų kalbos ir mažumų teisių Latvijoje klausimus ar naudoti ekonominį spaudimą, kokį jau matėme ir Lietuvoje.

Net jei Latvijos įstatymų leidėjai ir mandagiai atmes G.Kasparovo prašymą, tai nepanaikins fakto, kad Rusijos opozicija Baltijos šalis mato kaip Vakarų pasaulio forpostą, kuriame ieško jau ne palaikymo žodžių, o paramos ir konkrečių veiksmų. Juk Baltijos valstybėms teks atsakyti, ar jie tiki kitokios Rusijos idėja ir stoja į kovą ne su demokratijos siekiančia Rusija, bet su jos grobikais Kremliuje.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: Lietuvos narystės NATO metinės – ar iššūkių daugiau?