Po Antrojo pasaulinio karo iš sovietų okupuotų Baltijos šalių išvyko daug šviesuomenės. Vienas iš jų - latvių pastorius Jazeps Urdze su šeima. Gyvenant išeivijoje, jam kilo idėja suburti Baltijos šalių tikinčiuosius bendrai veiklai. Taip 1947 m. jo iniciatyva buvo įsteigta Krikščioniškoji studentų sąjungą - tuo metu vienintelė tokio pobūdžio organizacija pasaulyje.
Ilgą laiką Vokietijoje šiai sąjungai buvo ieškota pastovios vietos jų susibūrimams. Kadangi pokariu šioje šalyje liko daug tuščių kareivinių, studentai įsikūrė vienose jų. 1952 m., Vokietijai atgavus teisę turėti savo kariuomenę, valstybei vėl prireikė kurį laiką pagal paskirtį nenaudotų patalpų . Studentams buvo pasiūlyta persikelti kitur.
Pasakojama, kad tuomet pastorius susapnavo sapną, kuriame regėjo geltoną pastatą ir po to, visai atsitiktinai, atrado apleistą Anabergo pilį, kurios savininkas - vietinis grafas - nebeišgalėjo išlaikyti. Taip pilis buvo nupirkta studentų bendruomenei už šimtą tūkstančių markių, kurias sumokėjo Vokietijos gynybos ministerija mainais į kareivines. 1952 m., per Jonines, buvo pasirašyta pilies pirkimo sutartis.
Anabergo pilis Bonoje iki šiol yra pamėgta išeivių iš Baltijos šalių, gyvenančių Vokietijoje ir kaimyninėse valstybėse, susibūrimų ir įvairių renginių vieta. Būtent šioje mistiškoje ant aukšto kalno stūksančioje pilyje jau daug metų ir yra švenčiamas Baltoween'as.
Kūno ribos politikoje
„Kūnas ir politika” - taip skambėjo šiuometinio renginio tema. „Per paskutinįjį Baltoween’ą, kurio tema buvo dainuojanti revoliucija, drauge su mūsų dalyviais diskutuojant apie muzikos ir audiovizualinio meno rolę visuomeninėje raiškoje, supratome ir neatskiriamą mūsų fizinio kūno vaidmenį. Tad, pasitarę tarpusavyje, nutarėme aktyviai ieškoti politinės, fizinės ir meninės dimensijos sąsajų. Taip gimė šių metų tema apie kūno ribas ir galimybes politikoje”, - pasakojo VLJS pirmininkas Simonas Černiauskas.
Pirmąją dieną, po nuotaikingos rytinės mankštos, S.Černiauskas bei dabartinis Anabergo pilies administratorius Andrius Stakelis sveikinimo žodžiais oficialiai pradėjo renginį.
Kaip jau yra įprasta,VLJS iniciatyva į šventę buvo pakviesti svečiai iš Lietuvos.
Pirmoji kalbėjo VDU socialinio darbo katedros profesorė Natalija Mažeikienė - ji dalyviams išsamiai ir visapusiškai pristatatė politinius kūno apribojimus. Buvo aptarta biopolitikos sąvoka bei jos santykis su (ypatingai) moters kūnu, kalbėta apie kūną kaip geismo objektą, jam primetamus grožio standartus bei tokiu būdu įvykstantį to kūno suobjektinimą, aptartos moterys politikoje bei jų moteriškumas ar jo praradimas dėl vyriškų politikos elgesio normų; buvo pristatytas transgresyvių kūnų reiškinys bei postmodernusis kūno vaizdavimas. Po įdomaus ir informatyvaus pranešimo, dalyviai buvo pakviesti pasidalinti kilusiomis mintimis ir aptarti jiems rūpimus klausimus diskusijoje ,,Kūno politika ir jos ribos“.
Toliau programą tęsė aktorius, režisierius, muzikantas bei teatro judėjimo ,,No Theater” vadovas Vidas Bareikis, pristatydamas Forumo teatro metodą kaip interaktyvų būdą iškelti įvairias visuomenei aktualias problemas bei ieškoti jų sprendimų būdų. Be abejo, menininkas neapsiribojo vien teorija - renginio dalyviai išbandė šį metodą ir praktiškai, panaudodami savo kūnus kaip protesto priemones: grupėse, aptarę jiems rūpimus klausimus ir išsigryninę aktualiausias problemas, pristatė jas kitiems renginio dalyviams, suvaidindami trumpus etiudus. Su režisieriaus pagalba, pavyko pasiekti visai neblogų rezultatų: „Jūsų pasirodymai tikrai galėtų būti puikios nebylios akcijos prie Užsienio reikalų ar Švietimo ministerijų”, - pripažino V.Bareikis.
Vakarą užbaigė ekskursija po Boną, kurios metu drąsiausi dalyviai, nepabūgę visą dieną pliaupiančio lietaus, pamatė žymiausias miesto vietas, išgirdo vieną kitą įdomų faktą apie šį miestą, galiausiai savo žinias patikrino viktorinoje, kurią surengė ten gyvenančios lietuvės Jūratė ir Giedrė.
Baigėsi koncertu
Antrąją renginio dieną pradėjome paskaita apie kūno raišką ir poveikį politikoje, kurią vedė VŠĮ „Lyderystės ir verslo akademija” įkūrėjas, mokymo programų autorius ir ugdymo treneris Tomas Jocius. Renginio dalyvius ypatingai domino kūno kalbos svarba viešo kalbėjimo metu. Diskusija buvo pratęsta neverbalinės komunikacijos gerinimo dirbtuvėse, kur lektorius mokė praktinių gudrybių: kaip parinkti įtaigų balso tembrą bei sakinių intonaciją, išlaikyti tinkamą laikyseną ir net... be didelių pastangų atpažinti pašnekovo melą.
Programą tęsė dar vienas kviestinis Baltoween'o svečias iš Vilniaus - Tomas Gudėnas, dalyvius supažindindamas su kontaktine improvizacija. Didžiojoje pilies menėje keletui valandų dingo vaidmenys ir kalbos - renginio dalyviai basomis, įsiklausę vieni į kitus, daugiau ar mažiau pajutę judesio laisvę toliau bandė savo kūnų ribas ir galimybes.
Viską apvainikavo Vido Bareikio ir Jurgos Šeduikytės gyvo garso koncertas: žvakių liepsnelėmis mirguliuojančioje tamsioje pilies salėje, užpildytoje pačių originaliausių ir gražiausių Baltoween'o persirengėlių, skambėjo gitaros ir pianino garsai, originalūs bei sąmojingi Vido dainų tekstai, nuostabus Jurgos balsas ir nuoširdūs šilti žodžiai, adresuoti publikai, su kuria jie jau spėjo susibičiuliauti ir kuriai dabar taip keistai gera groti... Šeimos dueto pasirodymą užbaigė nuotaikinga mažojo jų sūnelio Ado dainelė, pralinksminusi ir puikiai nuteikusi dalyvius vakarėlio pradžiai, kuris, kaip ir pridera tokiai progai, tęsėsi iki paryčių.