Jis pateikė visiškai naują, pasaulyje dar niekur negirdėtą ir, beje, iki šiol plačiai neviešintą lietuviškos matematikos modelį, pagal kurį 98 yra daugiau nei 190.
Kaip čia R.Klovas sugalvojo tokį keistą matematikos modelį ir kuo jis pagrįstas – gūžčios pečiais ne tik Nobelio komisijos nariai.
Šis naujos lietuviškos matematikos modelis remiasi elementaria formule – kaip nors pateisinti išleistus pinigus. Mat Lietuvos respublikos Aplinkos ministerija savo vadovui V.Mazuroniui vežioti užsakė naują „Volkswagen Phaeton“ automobilį.
Mat 190 tūkstančių litų kainuojantis limuzinas su 3 litrų dyzeliniu varikliu į aplinką išmeta net 224 gramus CO2 (dvigubai daugiau nei ES rekomendacijos) ir yra vienas labiausiai aplinką teršiančių naujų automobilių rinkoje.
Tačiau vienoje žinių laidoje prieš televizijos kamerą R.Klovas taip paaiškino savo formulę: aplinkai mažiau kenkiantys automobiliai yra be proto brangūs ir net paprastų, kasdien naudojamų hibridinių automobilių kainos yra didesnės.
Čia vertėtų suklusti, paimti į ranką distancinį pultelį ir atsukti vaizdą atgal bei dar kartą paklausyti, ką kalba ministerijos kancleris.
Kalba jis akivaizdžią netiesą. Ir jo naujai atrastą formulę bet kuris pirmokas sumaltų į miltus.
Pavyzdžiui, populiariausias pasaulyje hibridinis (elektra ir benzinu) varomas automobilis „Toyota Prius“, į aplinką išmetantis vos 89 gramus CO2, Lietuvoje kainuoja nuo 98 tūkstančių litų.
Taigi, toks „beprotiškai brangus“ aplinkai draugiškas automobilis iš tiesų kainuoja du kartus pigiau nei kanclerio pasirinktas limuzinas ir į aplinką išmeta beveik tris kartus mažiau teršalų.
Pats V. Mazuronis toje pačioje laidoje aiškino, esą jam visai nesvarbu, ar automobilis prabangus, ar paprastas. Svarbiausia, kad būtų patikimas ir negestų.
Beje, visokiems kancleriams ir klerkams reikėtų priminti, jog dar 2009 metų pabaigoje Europos Komisija priėmė reglamentą, kuriuo siekiama, kad visos naujos lengvosios transporto priemonės nuo 2014 metų sausio 1 dienos į aplinką išmestų ne daugiau kaip 120 gramų CO2.
Tačiau lietuviškos matematikos išradėjams tai – nė motais.
Dvigubai taršos reikalavimus viršijantis būsimasis Aplinkos ministerijos pirkinys – spyris į tiesiai tarpukojį visiems Europos taisykles kuriantiems biurokratams.
Tiesiog puikus Lietuvos, pirmininkaujančios ES, pavyzdys, kaip reikia tvarkytis savo kieme.
Ir tvarkomės mes puikiai: seniausias Europoje automobilių parkas, jokių taršos mokesčių ir jokių mokestinių lengvatų aplinką mažiau teršiantiems automobiliams.
Tad ministerijos kanclerio visuomenei siunčiamas signalas yra aiškus: visi važinėkite, kas kuo norite, kuo galite. Dūmija ar nedūmija, teršia ar neteršia – koks skirtumas.
O tie, kurie nori važinėti aplinkai draugiškais automobiliais, tegu nesitiki jokios valstybės paramos ar lengvatų. Tai jų pačių reikalas.
Tai kas, kad Estijos vyriausybė elektromobilių „Nissan Leaf“ pirkėjams pažadėjo kompensuoti iki 18 tūkstančių eurų (62 tūkstančių litų) kainos.
Tai estiška matematika. Lietuviška yra visai kitokia.
