Protesto akcija Vinco Kudirkos aikštėje prasidėjo pusvalandžiu vėliau nei planuota, nes pakeliui į Vilnių sugedo kauniečių autobusas. Tačiau į Panemunės tilto palaikymo akciją susirinko iki 20 žmonių, kurie laikė plakatus su užrašais „Panemuniškiai – Lietuvos piliečiai, išklausykite mūsų nuomonės“, „Panemunė – ne kolektyviniai sodai“, „Ar reikėjo laukti tilto griūties aukų?“, „Kodėl Vyriausybė boikotuoja Kauną?“, „Ar tai blokada?“ ir kt., plevėsavo Kauno vėliava.
Į protestą Panemunės bendruomenės centras kvietė atvykti visus, kuriems minimas tiltas ypač svarbus.
Kai kurie jų pasišovę net teismuose prisiteisti ieškinius dėl pablogėjusio gyvenimo, kai tenka papildomai eikvoti brangius degalus, važiuojant į darbą ar vežant vaikus į mokyklą aplinkiniais keliais. Beje, ir miesto savivaldybei priklausančioje Šančių poliklinikoje smarkiai sumažėjo lankytojų, nes panemuniškiai, apylankomis važiuodami, „užstringa“ privačiuose sveikatos priežiūros centruose.
Pasak protesto dalyvio Jono Banio, Vyriausybė šiam tiltui žadėjo skirti 70 mln. litų, dar 30 mln. litų – Kauno miesto savivaldybė. Kauno valdžia lėšas esą yra pasiryžusi skirti, bet Susisiekimo ministerija Kauną ignoruoja. To pavyzdys esą ne tik tiltas, bet ir gatvių remontas, juo labiau, kad Kaunas akcizo mokesčio surenka apie 200 mln. litų, o atgal kelių remontui tegauna 10,5 mln. litų.
„Tai yra gana juokingi skaičiai antrajam pagal dydį miestui, o tuo labiau pats tiltas yra tikrai ne į sodus, kaip pavadino Rimantas Sinkevičius. T.y. tiltas, kuriuo kasdien naudojasi dešimtys tūkstančių gyventojų, tiltas, vedantis į onkologinę ligoninę. Tiltas aktualus ne tik kauniečiams, bet ir miesto svečiams“, – sakė J.Banys.
Be to, tiltas atkirto kelią nuo Panemunės, kur yra daug smulkiojo verslo įmonių, tačiau jos dabar merdi, nes nėra susisiekimo.
Protestuotojo teigimu, tiltui šiemet socialdemokratų frakcija Seime tiltui skirti žadėjo 15 mln. litų, tačiau iki šiol sumos nesulaukta.
„Mes, kauniečiai, Kaunas – Lietuvos dalis, mokame mokesčius ir turime teisę išreikšti savo valią, kad mums tikrai svarbus tas tiltas. Tai nėra tik kažkokia mūsų užgaida“, – kalbėjo vyras.
Dar prieš protestą jo organizatoriai teigė, kad Panemunės tiltas jau daugelį metų buvo tapęs miestiečių apkalbų objektu, esą per jį važiuodami troleibusai ir autobusai turi palikti praviras duris, kad griūnant tiltui keleiviai spėtų iš jo iššokti. Kauno savivaldybės užsakymu, buvo atliktos kelios nepriklausomos tilto būklės ekspertizės, kurių išvados buvo vienareikšmės: tiltas – avarinės būklės, keliantis pavojų vairuotojams bei pėstiesiems.
ELTA primena, jog daugiau nei prieš metus Panemunę su Šančiais bei Kauno centru ir kitais rajonais jungiantis tiltas išardytas (susprogdintas), išsaugant dalį jo kolonų. Ant renovuotų atramų „Kauno tiltų“ bendrovės meistrai tiesia naują tiltą, tačiau jau kurį laiką jie dirba skolon (savais kaštais). Savivaldybė miesto biudžete radusi tilto statybai 5 mln. Lt, kol kas papildomai didesnių finansinių injekcijų į šią statybą neatliko.
Naujojo, platesnio už buvusį, Panemunės tilto statybų kaina siekia 102 mln. litų. Kauno miesto savivaldybė buvo numačiusi skirti 30 proc. šios sumos.
Ankstesnė Vyriausybė, kaip buvo teigta, priėmusi protokolinį nutarimą, įpareigojo Susisiekimo ministeriją iki 2015 metų skirti iki 70 proc. darbams reikalingų lėšų. Tačiau prieš Seimo rinkimus lankydamasis Kaune ir Panemunės tiltą apžiūrėjęs bei prie jo fotografams papozavęs tuometis susisiekimo ministras Eligijus Masiulis pažadų, kada ir kiek lėšų bus skiriama šiam svarbiam objektui, nekonkretizavo.