Už tokį Konstitucijos 74 straipsnio įgyvendinimo konstitucinio
įstatymo projektą trečiadienį balsavo keturi komiteto nariai,
vienas susilaikė.
„Tvarkiečio“ Remigijaus Žemaitaičio parengtas projektas kartu
su atitinkama Konstitucijos pataisa rinkimuose leistų kandidatuoti
per apkaltą iš prezidento posto pašalintam partijos „Tvarka ir
teisingumas“ lyderiui Rolandui Paksui.
Seimas per pirmą priėmimą yra pritaręs Konstitucijos 74
straipsnio pataisai, kad“ už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą ar
priesaikos sulaužymą apkaltos proceso tvarka iš užimamų pareigų
pašalintas arba Seimo nario mandato netekęs asmuo gali būti
renkamas ar skiriamas į pareigas, kurias pradėti eiti galima tik
davus Konstitucijoje numatytą priesaiką, kai išnyksta
konstituciniame įstatyme nustatyti apribojimai“.
Seimas dėl šio Konstitucijos pataisos projekto priėmimo turės
balsuoti dar kartą. Konstitucijos keitimo įstatymų projektai
svarstomi ir dėl jų balsuojama Seimo posėdyje du kartus, tarp šių
balsavimų turi būti daroma ne mažesnė kaip trijų mėnesių
pertrauka.
R.Žemaitaičio įregistruotas projektas dėl Seime svarstomos
Konstitucijos pataisos įgyvendinimo numato, kad per apkaltą iš
pareigų pašalintas asmuo nuo pašalinimo dienos aštuonerius metus
negalėtų būti renkamas ar skiriamas prezidentu, Seimo pirmininku,
premjeru, Seimo nariu bei ministru, o valstybės kontrolieriumi -
penkerius metus.
Galimybės po apkaltos grįžti į teisėjų pareigas įstatymo
projektas nenumato. Tokią siūlomą nuostatą sukritikavo Europos
teisės departamentas, argumentuodamas Europos Žmogaus Teisių Teismo
(EŽTT).
„Norėtume pastebėti, kad neturėtų būti išskiriama grupė
pareigų, kurių asmuo negali eiti neterminuotai po to, kai buvo
pripažintas šiurkščiai pažeidęs Konstituciją ar sulaužęs
priesaiką. Kitaip tariant, vadovaujantis EŽTT praktika keltina
abejonė, ar apskritai neterminuotas draudimas užimti konkrečias
pareigas gali būti laikomas proporcingu ribojimu“, - savo išvadoje
rašo departamentas.
Seimo TTK nariai dviem balsais už, dviem prieš ir vienam
susilaikius tokiai išvadai nepritarė, tad projekte lieka absoliutus
apribojimas dėl teisėjų galimybės grįžti į pareigas po
pašalinimo per apkaltą.
Konstitucijos pataisa ir konstituciniu įstatymu siekiama
įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą dėl per
apkaltą pašalintų asmenų kandidatavimo per rinkimus. EŽTT
konstatavo, kad dabartinis draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo
rinkimuose iš prezidento pareigų atstatydintam R.Paksui yra
neproporcingas jo padarytam nusižengimui.
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad asmuo, kuris per
apkaltą buvo pašalintas iš prezidento, Konstitucinio Teismo
pirmininko ir teisėjo, Aukščiausiojo Teismo pirmininko ir teisėjo,
Apeliacinio teismo pirmininko ir teisėjo pareigų ar buvo panaikintas
jo Seimo nario mandatas, niekada negali eiti tokių Konstitucijoje
nurodytų pareigų, kurių ėjimo pradžia yra susijusi su
Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu.
R.Paksas prezidento pareigų neteko 2004 metų balandį. Jam buvo
surengta apkalta dėl priesaikos sulaužymo ir šiurkštaus
Konstitucijos pažeidimo, kai jis išimties tvarka savo finansiniam
rėmėjui Jurijui Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę.