Už tokį Konstitucijos 74 straipsnio įgyvendinimo konstitucinio įstatymo projektą trečiadienį balsavo keturi komiteto nariai, vienas susilaikė.
„Tvarkiečio“ Remigijaus Žemaitaičio parengtas projektas kartu su atitinkama Konstitucijos pataisa rinkimuose leistų kandidatuoti per apkaltą iš prezidento posto pašalintam partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderiui Rolandui Paksui.
Seimas per pirmą priėmimą yra pritaręs Konstitucijos 74 straipsnio pataisai, kad“ už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą ar priesaikos sulaužymą apkaltos proceso tvarka iš užimamų pareigų pašalintas arba Seimo nario mandato netekęs asmuo gali būti renkamas ar skiriamas į pareigas, kurias pradėti eiti galima tik davus Konstitucijoje numatytą priesaiką, kai išnyksta konstituciniame įstatyme nustatyti apribojimai“.
Seimas dėl šio Konstitucijos pataisos projekto priėmimo turės balsuoti dar kartą. Konstitucijos keitimo įstatymų projektai svarstomi ir dėl jų balsuojama Seimo posėdyje du kartus, tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė kaip trijų mėnesių pertrauka.
R.Žemaitaičio įregistruotas projektas dėl Seime svarstomos Konstitucijos pataisos įgyvendinimo numato, kad per apkaltą iš pareigų pašalintas asmuo nuo pašalinimo dienos aštuonerius metus negalėtų būti renkamas ar skiriamas prezidentu, Seimo pirmininku, premjeru, Seimo nariu bei ministru, o valstybės kontrolieriumi - penkerius metus.
Galimybės po apkaltos grįžti į teisėjų pareigas įstatymo projektas nenumato. Tokią siūlomą nuostatą sukritikavo Europos teisės departamentas, argumentuodamas Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT).
„Norėtume pastebėti, kad neturėtų būti išskiriama grupė pareigų, kurių asmuo negali eiti neterminuotai po to, kai buvo pripažintas šiurkščiai pažeidęs Konstituciją ar sulaužęs priesaiką. Kitaip tariant, vadovaujantis EŽTT praktika keltina abejonė, ar apskritai neterminuotas draudimas užimti konkrečias pareigas gali būti laikomas proporcingu ribojimu“, - savo išvadoje rašo departamentas.
Seimo TTK nariai dviem balsais už, dviem prieš ir vienam susilaikius tokiai išvadai nepritarė, tad projekte lieka absoliutus apribojimas dėl teisėjų galimybės grįžti į pareigas po pašalinimo per apkaltą.
Konstitucijos pataisa ir konstituciniu įstatymu siekiama įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą dėl per apkaltą pašalintų asmenų kandidatavimo per rinkimus. EŽTT konstatavo, kad dabartinis draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose iš prezidento pareigų atstatydintam R.Paksui yra neproporcingas jo padarytam nusižengimui.
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad asmuo, kuris per apkaltą buvo pašalintas iš prezidento, Konstitucinio Teismo pirmininko ir teisėjo, Aukščiausiojo Teismo pirmininko ir teisėjo, Apeliacinio teismo pirmininko ir teisėjo pareigų ar buvo panaikintas jo Seimo nario mandatas, niekada negali eiti tokių Konstitucijoje nurodytų pareigų, kurių ėjimo pradžia yra susijusi su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu.
R.Paksas prezidento pareigų neteko 2004 metų balandį. Jam buvo surengta apkalta dėl priesaikos sulaužymo ir šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo, kai jis išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę.
