„Praėjusiais metais dėl šios kompensacijos kreipėsi 9500 marijampoliečių
šeimų. Joms išmokėjome per 4 mln. litų.
Anksčiau buvo neprivaloma nurodyti, kiek santaupų turi kompensacijos
pageidaujantis asmuo. Dabar apie tai darbuotojos klausia kiekvieno
besikreipiančiojo.
Jei pensininkas nurodo, jog jis turi daugiau nei 5250 litų, jam
kompensacija nepriklauso.
Neturime teisės tikrinti gyventojo banko sąskaitos, tačiau galime
paprašyti jos išrašo.
Būna, jog žmogus nurodo turįs 4 tūkst. litų, o iš banko atneša išrašą,
kuriame nurodyta 24 tūkst.
Namuose laikomų santaupų, suprantama, nepatikrinsime. Be to, žmogus
pensiją gali gauti viename banke, o indėlius laikyti kituose.
Jei darbuotojoms kyla įtarimas, jog asmuo gudrauja, dažnai vykstame į
kompensacijos prašančio žmogaus namus ir surašome buities patikrinimo
aktą.
Pasakyti ar ne, kiek banke ar namuose turi santaupų, – žmogaus sąžinės
reikalas“, – sakė Marijampolės savivaldybės Piniginės paramos skyriaus
vedėja Vida Bružinskaitė.
Ji teigė, jog kompensacijų negauna nuo 5 iki 10 procentų jos
prašančiųjų.
Vedėja prognozavo, jog šiemet pavyks sutaupyti apie 1,5 mln. litų,
skirtų socialinėms pašalpoms, ir apie pusę milijono šildymo
kompensacijoms.
V.Bružinskaitė pasakojo, jog kai kurie gyventojai pyksta, kai jų
paprašoma banko sąskaitų išrašų: „Labiausiai piktinasi tie, kurie,
tarkime, nusipirko automobilį už 20 tūkst. litų, tačiau jo nedeklaravo.“
Nauja kompensacijų tvarka atskleidė, jog didelė dalis pensininkų turi
nemažai santaupų.
Nenorintys prarasti kompensacijų garbaus amžiaus gyventojai dideles
sumas perveda į savo vaikų ar giminaičių sąskaitas arba apskritai
atsiima santaupas ir laiko jas namuose.
„Jei nustatome, jog pensininkas keliolika ar keliasdešimt tūkstančių
padovanojo vaikams, sakome: „Tai tegu vaikai dabar ir moka už jūsų būsto
šildymą.“
Mūsų gyventojai nėra dideli skurdžiai. Pakankamai daug pensininkų turi
per 5 tūkst. litų. Tačiau nerimo, kaip gauti kompensaciją.
Paramos už būsto šildymą prieš kurį laiką kreipėsi garbaus amžiaus
marijampolietė, kurios banko sąskaitoje yra beveik 80 tūkst. litų.
Didelė dalis pensininkų gali išsiversti be kompensacijų, o jaunoms
šeimoms skaudu. Jie, nors ir išsilavinę žmonės, tačiau uždirba mažai ir
vargu ar kada sukaups tiek santaupų“, – kalbėjo Degučių seniūnijos
seniūnė Vaida Rėklienė.
Sugriežtinta paramos gavimo tvarka piktina ne vieną pensininką.
„Valstybė nurėžė mums pensijas ir dar gaili kompensacijų už šildymą.
Man santaupos nenukrito iš dangaus. Aš tuos pinigus užsidirbau per
gyvenimą. Kodėl turiu gyventi iš santaupų, o ne iš kas mėnesį mokamos
pensijos?“ – piktinosi lrytas.lt kalbinta marijampolietė.
Kita moteris pasakojo apie kaimynystėje gyvenančią pensininkę, kurios
duktė dirba Anglijoje ir nuolat atsiunčia pinigų – padeda motinai
kaupti būsimai daugiabučio renovacijai.
„Močiutei seniūnijoje pasakė, jog jai kompensacija už šildymą
nebepriklauso, nes sąskaitoje turi daugiau nei 5 tūkst. litų. Kaimynė
parėjusi man apie tai pasipasakojo ir apsiverkė“, – kalbėjo
marijampolietė.
V.Bružinskaitė sakė, jog įvairių duomenų bazėje tikrinami absoliučiai
visi, kurie kreipiasi pašalpos ar kompensacijos: „Nuslėpti įmanoma tik
kojinėje laikomas santaupas. Turime „Regitros“, „Sodros“, turto,
gyvulių, mokinių, žemės ūkio technikos ir kitokius registrus.“
Beje, kompensacijos už šildymą, karštą bei šaltą vandenį negaus ir tie
pensininkai, kurie nepritaria savo daugiabučio renovacijai.