Gal dar tikite, kad nuo Velykų iki Kalėdų savo darbo vietoje nesilankanti Seimo narė bus atleista? Nejuokinkit. Seimas pasirūpins, kad Seimo nario bilietas būtų amžinas ir leistų neribotą laiką slapstytis nuo teisėsaugos ir teisingumo.
Turbūt suprantate, apie ką aš. Aišku, visa tai skamba žiauriai. Aš, kaip politikas, jaučiu atsakomybę už Seimą, jo darbą ir įvaizdį visuomenėje. Norėčiau, kad būtų geriau, dėl to dirbu. Bet realybė tokia, kad dabar, nors ir kiek sutirštinus spalvas, tenka dėlioti būtent tokį Seimo vaizdinį. Apsigauti nepavyks, nes iš šalies šių dienų politinę virtuvę stebintys Lietuvos piliečiai nėra akli ir kurti.
Ar kas nors gali ir turėtų už visa tai prisiimti atsakomybę? Taip, turėtų. Bet neprisiima. Turiu galvoje ne „gražulių“, „uspaskichų“ ar „venckienių“ bendražygių atsakomybę. Kalbu apie atsakomybę partijos, kurioje šių veikėjų nėra. Tačiau kompanija, panašu, daro savo. Jeigu socialdemokratai savo vadovaujamoje koalicijoje prieš metus dar stengėsi laikytis virš vandens, dabar jie galutinai įsisiurbė (ar buvo įsiurbti) į interesų raizgalynę. Galima tai vadinti Ukmergės UAB‘o reikalais, galima ir paprasčiau – keliu į dugną.
Yra toks pajuokavimas: kai dugnas pasiektas, būtinai atsiras tų, kas tame dugne dar ir „skylę“ pramuša. Panašumų yra. Kala, prakaituoja valdančioji dauguma. Ir, reikia pripažinti, bent šiuo klausimu jai gerai sekasi.
Tačiau negalvojimas apie moralinę atsakomybę, esminių demokratijos ir žmogaus teisių vertybių niekinimas dar turės pasekmių. Tuomet nepadės jokios pagal partinę liniją veikiančios Seimo Etikos ir procedūrų komisijos, negelbės jokios naujos darbo grupės.
Kai savo žodį tars atsakingi Lietuvos piliečiai, sprendimas bus neatšaukiamas, neperkeliamas į vėlesnį laiką, neatleidžiantis nuo atsakomybės ir nenumuilinamas eilinių Seimo posėdžių metu. Eilinių valdančiųjų.
