Politikos ir istorijos ekspertus papiktino tokia pozicija - jie
priminė neseniai valdžios skirtus kelis šimtus milijonų litų
padidinti atlyginimus aukštas pareigas užimantiems valstybės
tarnautojams ir politikams.
Ministrų kabinetas posėdyje trečiadienį nusprendė pasiūlyti
Seimui kol kas nesvarstyti įstatymo, kuris suteiktų laisvės kovų
dalyvio teisinį statusą žydų gelbėtojams.
Finansų ministras Rimantas Šadžius po Vyriausybės posėdžio
žurnalistams sakė, kad toks sprendimas priimtas įvertinus
prioritetus.
„Jeigu jūs surašytumėte tuos klausimus, kurie yra kelių
milijonų, o kitą sykį netgi 500 tūkst., 300 tūkst. litų
klausimai, ir kuriuos vertėtų finansuoti iš viešųjų lėšų,
išeitų labai stora knyga, labai daug eilučių, ir visas eilutes
sudauginus, išeina didžiuliai skaičiai. Dėl to mes turime
pasirinkti tuos prioritetus, kuriuos finansuojame, ir, deja, yra labai
daug prioritetų, ypatingai socialinėje srityje, kurių mes šiandien
dar nepajėgiame finansuoti“, - žurnalistams sakė R.Šadžius.
Pažymoje, kuri pridėta prie išvados, teigiama, kad 180 gyvų
holokausto aukų gelbėtojų pripažinus laisvės kovų dalyvio
statusą, jų valstybinėms pensijoms mokėti kasmet papildomai
reikėtų po 860 tūkst. litų.
65 asmenų, kurie žuvo gelbėdami žydus holokausto metu,
šeimoms vienkartinėms pašalpoms mokėti prireiktų apie 1 mln.
litų.
Išvadą parengusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
teigia, kad lėšų „dėl sudėtingos ekonominės situacijos skirti
nėra galimybės“.
„Įstatymo projekto tikslo siūloma siekti vėlesniais metais,
atsižvelgiant į šalies ekonominę būklę ir turimas finansines
galimybes didinti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto
asignavimus“, - sakoma Vyriausybės išvadoje.
Per Antrąjį pasaulinį karą naciai, neretai talkinami lietuvių
kolaborantų, išžudė apie 90 proc. iš daugiau kaip 200 tūkst.
Lietuvos žydų.
Izraelyje įsikūręs Holokausto studijų centras „Yad Vashem“ už
žydų gelbėjimą pasaulio teisuoliais yra pripažinęs 865
lietuvius, sąrašas yra nuolat pildomas.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų
instituto docentas Kęstutis Girnius teigė, kad atlyginimus
valstybės tarnautojams ir politikams padidinusi valdžia pasielgė
gėdingai.
„Tai gėdingas skūpumas. Daug laureatų gauna įvairias pensijas,
apdovanojimai skiriami sportininkams. Čia tikrai ne vieta, kur
reikėtų taupyti“, - BNS trečiadienį sakė holokausto
istoriografiją tyręs K.Girnius.
„Man nėra jokios abejonės, kad valstybė turi rasti pinigų
šių žmonių valstybinėms pensijoms. Šie žmonės rizikavo savo
gyvybe gelbėdami kitų žmonių gyvybes, ir jie turi būti pagerbti
ne tik žodžiais. Žydų gelbėtojai parodė teigiamą mūsų tautos
ir valstybės pusę“, - teigė jis.
Jis pabrėžė, kad žydų gelbėtojai jau yra garbaus amžiaus,
ir priminė skaičiavimus, kad po Konstitucinio Teismo išaiškinimo
padidinus atlyginimus valstybės tarnautojams į šio teismo teisėjų
sąskaitas bus pervedama šimtatūkstantinės sumos.
Istorikas ir konservatorių atstovas Seime Arvydas Anušauskas
sakė, kad valstybė turėtų rasti nedidelę sumą, kad parodytų
šalies poziciją.
„Čia ne politinis klausimas, bet teisingumo klausimas. Apie
žydų gelbėtojus visi daug kalba, bet kai yra siūlymas praktiški
ką nors padaryti, visi rodo į ekonomiką“, - BNS sakė
A.Anušauskas.
Socialdemokratų lyderis premjeras Algirdas Butkevičius po
Vyriausybės posėdžio su žurnalistais nebendravo. Šiemet rugsėjo
mėnesį Paneriuose vykusioje holokausto aukų pagerbimo ceremonijoje
ministras pirmininkas, kalbėdamas apie žydų gelbėtojus, sakė:
„Šie drąsuoliai jautė pareigą savo gyvenimu skelbti, kad net ir
mirties akivaizdoje žmogus turi išlikti žmogumi. Amžina pagarba
jiems“.