Politikos ir istorijos ekspertus papiktino tokia pozicija - jie priminė neseniai valdžios skirtus kelis šimtus milijonų litų padidinti atlyginimus aukštas pareigas užimantiems valstybės tarnautojams ir politikams.
Ministrų kabinetas posėdyje trečiadienį nusprendė pasiūlyti Seimui kol kas nesvarstyti įstatymo, kuris suteiktų laisvės kovų dalyvio teisinį statusą žydų gelbėtojams.
Finansų ministras Rimantas Šadžius po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė, kad toks sprendimas priimtas įvertinus prioritetus.
„Jeigu jūs surašytumėte tuos klausimus, kurie yra kelių milijonų, o kitą sykį netgi 500 tūkst., 300 tūkst. litų klausimai, ir kuriuos vertėtų finansuoti iš viešųjų lėšų, išeitų labai stora knyga, labai daug eilučių, ir visas eilutes sudauginus, išeina didžiuliai skaičiai. Dėl to mes turime pasirinkti tuos prioritetus, kuriuos finansuojame, ir, deja, yra labai daug prioritetų, ypatingai socialinėje srityje, kurių mes šiandien dar nepajėgiame finansuoti“, - žurnalistams sakė R.Šadžius.
Pažymoje, kuri pridėta prie išvados, teigiama, kad 180 gyvų holokausto aukų gelbėtojų pripažinus laisvės kovų dalyvio statusą, jų valstybinėms pensijoms mokėti kasmet papildomai reikėtų po 860 tūkst. litų.
65 asmenų, kurie žuvo gelbėdami žydus holokausto metu, šeimoms vienkartinėms pašalpoms mokėti prireiktų apie 1 mln. litų.
Išvadą parengusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija teigia, kad lėšų „dėl sudėtingos ekonominės situacijos skirti nėra galimybės“.
„Įstatymo projekto tikslo siūloma siekti vėlesniais metais, atsižvelgiant į šalies ekonominę būklę ir turimas finansines galimybes didinti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimus“, - sakoma Vyriausybės išvadoje.
Per Antrąjį pasaulinį karą naciai, neretai talkinami lietuvių kolaborantų, išžudė apie 90 proc. iš daugiau kaip 200 tūkst. Lietuvos žydų.
Izraelyje įsikūręs Holokausto studijų centras „Yad Vashem“ už žydų gelbėjimą pasaulio teisuoliais yra pripažinęs 865 lietuvius, sąrašas yra nuolat pildomas.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Kęstutis Girnius teigė, kad atlyginimus valstybės tarnautojams ir politikams padidinusi valdžia pasielgė gėdingai.
„Tai gėdingas skūpumas. Daug laureatų gauna įvairias pensijas, apdovanojimai skiriami sportininkams. Čia tikrai ne vieta, kur reikėtų taupyti“, - BNS trečiadienį sakė holokausto istoriografiją tyręs K.Girnius.
„Man nėra jokios abejonės, kad valstybė turi rasti pinigų šių žmonių valstybinėms pensijoms. Šie žmonės rizikavo savo gyvybe gelbėdami kitų žmonių gyvybes, ir jie turi būti pagerbti ne tik žodžiais. Žydų gelbėtojai parodė teigiamą mūsų tautos ir valstybės pusę“, - teigė jis.
Jis pabrėžė, kad žydų gelbėtojai jau yra garbaus amžiaus, ir priminė skaičiavimus, kad po Konstitucinio Teismo išaiškinimo padidinus atlyginimus valstybės tarnautojams į šio teismo teisėjų sąskaitas bus pervedama šimtatūkstantinės sumos.
Istorikas ir konservatorių atstovas Seime Arvydas Anušauskas sakė, kad valstybė turėtų rasti nedidelę sumą, kad parodytų šalies poziciją.
„Čia ne politinis klausimas, bet teisingumo klausimas. Apie žydų gelbėtojus visi daug kalba, bet kai yra siūlymas praktiški ką nors padaryti, visi rodo į ekonomiką“, - BNS sakė A.Anušauskas.
Socialdemokratų lyderis premjeras Algirdas Butkevičius po Vyriausybės posėdžio su žurnalistais nebendravo. Šiemet rugsėjo mėnesį Paneriuose vykusioje holokausto aukų pagerbimo ceremonijoje ministras pirmininkas, kalbėdamas apie žydų gelbėtojus, sakė: „Šie drąsuoliai jautė pareigą savo gyvenimu skelbti, kad net ir mirties akivaizdoje žmogus turi išlikti žmogumi. Amžina pagarba jiems“.
