„Šiek tiek man buvo staigmena, ir Vyriausybės posėdžio metu
nebuvo kažkaip akcentuojamas šitas klausimas“, - Žinių radijui
sakė premjeras.
A.Butkevičius trečiadienį pats vadovavo posėdžiui, kuriame
Ministrų kabinetas pasiūlė Seimui kol kas nesvarstyti įstatymo,
suteiksiančio laisvės kovų dalyvio teisinį statusą žydų
gelbėtojams.
Pažymoje, kuri pridėta prie Vyriausybės išvados, teigiama, kad
180 gyvų holokausto aukų gelbėtojų pripažinus laisvės kovų
dalyvio statusą, jų valstybinėms pensijoms mokėti kasmet
papildomai reikėtų po 860 tūkst. litų.
Diskusijų šiuo klausimu nerengusi Vyriausybė pritarė
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadai, kad lėšų „dėl
sudėtingos ekonominės situacijos skirti nėra galimybės“. Finansų
ministras Rimantas Šadžius po Vyriausybės posėdžio žurnalistams
sakė, kad toks sprendimas priimtas įvertinus prioritetus.
Ketvirtadienį Žinių radijo laidoje „Pozicija“ paklaustas apie
tokį sprendimą, A.Butkevičius sakė, kad buvo nustebęs, kai
žiniasklaidoje perskaitė straipsnius, kuriuose smerkiamas
Vyriausybės sprendimas.
Ministras pirmininkas pažadėjo, kad prie šio klausimo bus
sugrįžta.
„Truputį buvau nustebęs, kada išgirdau vakar komentuojant apie
tai, kad nesurasta ta pinigų suma ir šiandien skaičiau jau kai
kuriuose dienraščiuose apie tai yra rašoma. Manau, kad iki
priėmimo biudžeto įstatymo šitą klausimą pasvarstysime“, -
kalbėjo Vyriausybės vadovas.
„Manau, kad tai nėra ta suma, dėl kurios tikrai mes turėtume
viešai diskutuoti. Reikėtų įvertinti tų žmonių padarytą
didžiulį darbą ir manau, kad mes dar grįšime prie šio klausimo“,
- sakė premjeras.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro
vadovė Teresė Birutė Burauskaitė trečiadienį sakė buvusi
priblokšta Vyriausybės siūlymo Seimui neskirti valstybinių
pensijų pusantro šimto holokausto aukų gelbėtojų, kurie Antrojo
pasaulinio karo metais rizikavo savo gyvybe gelbėdami žydus.
T.B.Burauskaitė sakė, kad žydų gelbėtojai Lietuvoje yra
garbaus amžiaus ir kasmet jų mažėja, todėl sunkiai suvokiamas
atrodo Ministrų kabineto siūlymas atidėti įstatymo svarstymą.
„Vyriausybės pozicija man atėmė žadą. Žydų gelbėtojai buvo
mūsų tikri didvyriai. Negi kažkas įsivaizduoja, kad jie neverti
tų kelių litų prie pensijos...“, - kalbėjo T.B.Burauskaitė.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų
instituto docentas Kęstutis Girnius teigė, kad atlyginimus
valstybės tarnautojams ir politikams padidinusi valdžia pasielgė
gėdingai.
„Tai gėdingas skūpumas. Daug laureatų gauna įvairias pensijas,
apdovanojimai skiriami sportininkams. Čia tikrai ne vieta, kur
reikėtų taupyti“, - BNS trečiadienį sakė holokausto
istoriografiją tyręs K.Girnius.
„Man nėra jokios abejonės, kad valstybė turi rasti pinigų
šių žmonių valstybinėms pensijoms. Šie žmonės rizikavo savo
gyvybe gelbėdami kitų žmonių gyvybes, ir jie turi būti pagerbti
ne tik žodžiais. Žydų gelbėtojai parodė teigiamą mūsų tautos
ir valstybės pusę“, - teigė jis.
Trečiadienio Vyriausybės posėdyje nuspręsta skirti 20
milijonų litų pasirengti euro įvedimui, iš kurių apie 10
milijonų bus skirta „informacinei kampanijai“. Ministrų kabinetas
trečiadienį taip pat pritarė, kad nuo kitų metų liepos
kompensacinės išmokos menininkams didėtų nuo 520 litų iki 780
litų, ir nusprendė skirti 2,47 mln. eurų (apie 8,5 mln. litų)
įnašą į Pasaulio banko tarptautinės plėtros asociacijos fondą,
kuris skirtas neturtingiausioms pasaulio valstybėms paremti.
Finansų ministras Rimantas Šadžius po Vyriausybės posėdžio
žurnalistams aiškino, kad žydų gelbėtojams pinigų siūloma
neskirti atsižvelgiant į prioritetus.
„Jeigu jūs surašytumėte tuos klausimus, kurie yra kelių
milijonų, o kitą sykį netgi 500 tūkst., 300 tūkst. litų
klausimai, ir kuriuos vertėtų finansuoti iš viešųjų lėšų,
išeitų labai stora knyga, labai daug eilučių, ir visas eilutes
sudauginus, išeina didžiuliai skaičiai. Dėl to mes turime
pasirinkti tuos prioritetus, kuriuos finansuojame, ir, deja, yra labai
daug prioritetų, ypatingai socialinėje srityje, kurių mes šiandien
dar nepajėgiame finansuoti“, - žurnalistams sakė R.Šadžius.
Per Antrąjį pasaulinį karą naciai, neretai talkinami lietuvių
kolaborantų, išžudė apie 90 proc. iš daugiau kaip 200 tūkst.
Lietuvos žydų.
Izraelyje įsikūręs Holokausto studijų centras „Yad Vashem“ už
žydų gelbėjimą pasaulio teisuoliais yra pripažinęs 865
lietuvius, sąrašas yra nuolat pildomas.