Iš Šilutės kilusi mergina įsitikinusi, kad ji buvo apšvarinta dar Tarptautiniame Vilniaus oro uoste, kai į lėktuvą buvo kraunamas bagažas. 21 metų mergina gaili prarastų daiktų, kurių daugumą pirko kitoje šalyje – Airijoje. Dingusių daiktų vertė yra apie 700 eurų.
„Dukra buvo išskridusi aplankyti giminių Airijoje. Ten nusipirko daug įvairiausių daiktų, nes šiuo metu laukiasi kūdikio. Karolina nusipirko nemažai rūbų skirtų naujagimiams, kitokių reikalingų daiktų. Grįžusi iš Airijos ji lapkričio viduryje išskrido į Norvegiją, Stavangerį. Nuskridusi paskambino man ir pasiskundė, kad krepšiai buvo pustuščiai ir ji buvo apvogta“, - sakė į portalą lrytas.lt kreipusis merginos mama Valentina Požereckienė.
Karolina mamai pasakojo iš karto pastebėjusi, kad kažkas su krepšiais yra ne taip. Esą, Lietuvoje net buvo sunku užtraukti užtrauktukus, o atvykus į Stavangerį rankinės buvo keistai subliuškusios ir akivaizdžiai lengvesnės.
„Dukra stebėjosi, kad krepšiuose buvo atsiradę net dvi pakuotės vaikiškų sauskelnių, nors ji į Norvegiją tokio dalyko nesivežė. Pasakiau dukrai, kad būtinai kreiptųsi į oro uostą“, - aiškino V.Požereckienė.
Merginos motina iš karto paskambino į Stavangerio oro uostą. Oro linijų bendrovė „WizzAir“, su kuria ir skrido K.Šedytė, paaiškino, kad krovos darbus vykdo ne jie, o kompanija „Baltic Ground Services“.
Buvo paaiškinta, kad reikia nuvykti į Stavangerio oro uostą ir užregistruoti bagažo daiktų dingimą.
„Dukra ten nuvažiavo ir parašė pretenziją. Tuomet jos paprašė, kad atsiųstų bagažo dokumentus, bilietą. Ji parašė kas dingo ir išsiuntė. Vėliau atėjo prašymas pateikti daiktų pirkimo kvitus. Tačiau tai nėra logiška – juk žmogus daiktus perka ne tam, kad jis būtų apvogtas, ir dėl to skrupulingai saugotų visus pirkimo kvitus“, – susijaudinusi kalbėjo K.Šedytės motina Valentina.
V.Požereckienės nuomone, bagažas buvo apšvarintas būtent Lietuvoje. Pasiekus kelionės tikslą, bagažas yra labai greitai iškraunamas. Išskrendant, nuo bagažo registravimo laiko iki pakylant lėktuvui, praeina ilgesnis laiko tarpas.
„Sakė, kad išsiaiškins, tačiau kaip visada niekas niekam nėra aišku. Dukra parašė, kad neturi pirkimo kvitų, tačiau jokio atsakymo nesulaukė“, - pasakojo V.Požereckienė.
Merginos mama pripažino - jeigu ilgapirščiai būtų ištraukę tik keletą daiktų, tai jos nebūtų niekur rašiusios pretenzijų.
„Tačiau dabar apkraustė kaip reikiant“, - nuoskaudos neslėpė Karolinos mama. Moteris tikisi, kad jų istorija paskatins atsiliepti ir kitus žmones, kurie yra panašiai nukentėję.
Atsako oro linijos
Už keliaujančių keleivių registruotą bagažą nuo bagažo įregistravimo momento iki jo grąžinimo keleiviui atsako oro vežėjas. Lygiagrečiai už keleivių rankinį bagažą visos kelionės metu atsako patys keleiviai. Vilniaus Oro uostas informavo, kad bagažo registravimo, krovos ir gabenimo paslaugų neteikia – tuo rūpinasi antžeminio aptarnavimo paslaugas teikiančios privačios kompanijos. Vilniaus oro uoste jų veikia dvi. „Jeigu po kelionės keleivis gauna pažeistą, apgadintą ar kitokią žalą patyrusį bagažą, pirmiausiai reikia kreiptis į aviakompaniją, kurios paslaugomis keleivis naudojosi“, – sakė Tarptautinio Vilniaus Oro uosto Komunikacijos koordinatorė Greta Babarskaitė.
Skundai užregistruojami
„Pagal aviakompanijos taisykles, keleivio registruoto bagažo dingimo, sugadinimo ar vagystės atvejais keleivis turi teisę kreiptis į atvykimo stoties bagažo paieškos biurą, kur jo kreipimasis bus užregistruotas ir priklausomai nuo situacijos – atitinkamai valdomas“, - sakė „Baltic Ground Services“ kokybės departamento vadovė Marija Fedotova.
M.Fedotova nurodė, kad registruoto bagažo daiktų dingimo atvejais keleiviui pateikiama forma, kurioje pažymimi dingę daiktai, bei pažymimas bendras bagažo svoris.
„Keleiviui pateikiama viena kopija akto ir kompanijos „WizzAir“ kontaktai, kuriais jis gali kreiptis dėl kompensavimo. Taip pat, keleivis turi teisę kreiptis į policiją su pareiškimu dėl vagystės“, - sakė M.Fedotova.
