Manote, kad nuo įtampos kaunantis su Vyriausybe dėl lėšų Panemunės tilto statybai? O gal nuo nesibaigiančiu galvos skausmu tapusių duobėtų gatvių ar nuo skylėto miesto biudžeto, kuriame gruodžio pradžioje trūko net 37 milijonų litų? Visai ne.
Miesto galva prieš porą savaičių socialiniame tinkle „Facebook“ virtualiems draugams pasiguodė, kad jį vargina kalėdiniai renginiai. „Dabar pasiraitoji (tikriausiai rankoves. - Red.) ir varai nepaskelbtą kalėdinį maratoną“, - skundžiasi meras. Ir čia pat siūlo, ką daryti, kad jį žmona ir vaikai vakarais dažniau namuose matytų, ir nuo šio alinančio kalėdinių renginio maratono galima būtų išsigelbėti.
„Ar jums neatrodo, kad reikėtų formuoti kitą tradiciją, t.y. kad daugelis įmonių-įstaigų-asociacijų šventinius renginius keltų į sausį-vasarį, kada adventinis laikotarpis praėjęs, metai ir biudžetai uždaryti, ataskaitos pateiktos etc., kai gali ramiai apžvelgti praėjusius!?“ - klausia A.Kupčinskas.
Esą net Kauno savivaldybės partneriai norvegai jo teiravosi, kodėl Lietuvoje įmonių šventės vyksta metams nepasibaigus, kai Norvegijoje yra kitaip - švenčiama tada, kada visi metų darbai baigti ir rezultatai apibendrinti.
Ar metų pabaigos renginių nereikėtų perkelti į sausį arba net vasarį, A.Kupčinskas bandė aiškintis ir Kauno pramonės, prekybos ir amatų rūmų kalėdinėje šventėje - šį siūlymą įtraukė į savo sveikinimo kalbą. Verslininkai mero dėl to nenušvilpė, tačiau kraipančių galvas, kad tai ne ta vieta ir ne tas laikas, kur reikėtų žarstyti keistokus pamokymus, buvo pakankamai.
Kodėl Kauno merui taip rūpi, kada įmonės, įstaigos ar asociacijos švenčia? Tai turėtų būti jų pačių reikalas. Jei vadovas nori ir gali pradžiuginti savo darbuotojų kolektyvą kalėdine švente ar metų pabaigoje pagerbti už puikų darbą, kodėl to nepadarius?
Galbūt įmonių darbuotojams ir nėra skirtumo, kada susirinkti linksmam pokyliui, tačiau keistai atrodytų, jeigu jie gautų kvietimą į šventinį vakarą, pavyzdžiui, sausio 10-12 dienomis, artėjant Sausio 13-ajai, Laisvės gynėjų dienos išvakarėse.
Nukelti šventę į vasarį - taip pat ne išeitis. Vasario 14-ąją švenčiama Šv.Valentino diena, o po dviejų dienų - Vasario 16-oji, Lietuvos valstybės atkūrimo diena. Jos renginiuose merui ir vėl teks dalyvauti.
Kita vertus, miesto galva gali ir praleisti vieną ar kitą kalėdinę šventę, jei pervargs nuo tostų ir sveikinimo kalbų.
Pateisinamą priežastį, kodėl neatvyko kviečiamas, rasti nėra labai sunku. Pavyzdžiui, užsitęsė svarstymas, kur dėti sovietmečiu skulptoriaus P.Deltuvos sukurtą ir Kaunui siūlomą kalbininko J.Jablonskio 4 metrų aukščio gipsinę skulptūrą, kurios atsisakė Marijampolė. Statyti jos Steigiamojo Seimo aikštėje nesutinka vicemeras S.Buškevičius, nes šią vietą jis yra rezervavęs kunigo A.Mackevičiaus paminklui. Nesvarbu, kad dėl lėšų trūkumo šio paminklo nėra ir neaišku, kada jis bus.
Arba galima pasiteisinti, kad savivaldybėje vyko diskusija, ar bendrovė „A.Žilinskis ir ko“ verta Socialinių reikalų ir darbo ministerijos „Metų darbovietės 2012“ titulo? Bendrovės darbininkai Kaune rausdami Ąžuolyną ne tik medžių šaknis pažeidė, bet ir, kaip mano Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas, nesugebėjo atlikti nė vieno darbo, nepalikę kokių nors trūkumų.
Gal išties bendrovė „A.Žilinskis ir ko“ yra svajonių darbovietė: kaip darbininkai triūsia, niekas nekontroliuoja, jie nepersidirba, o atlyginimus gauna laiku.
Jei išsektų pateisinamų priežasčių sąrašas, meras į šventinius renginius galėtų pasiųsti kurį nors savo pavaduotoją. Tinkamiausias būtų S.Buškevičius - jis nei pasigers (burokėlių sulčių kalėdiniuose renginiuose matyti dar neteko), nei persivalgys, nei grįždamas namo pasiklys, kaip jo kolega.
Jeigu į kalėdinį įmonės ar įstaigos pokylį iš savivaldybės išvis niekas neatvyks, taip pat menka bėda. Mažiau reikės suvenyrų, kuriuos tenka įteikti sveikinamų kolektyvų vadovams, - miestas lėšų sutaupys. Šventės dalyviai jokios netekties turbūt nepajus ir be oficialių svečių net galės labiau atsipalaiduoti.
„Laikinoji sostinė“
