Pranciškonų rūmais vadinamą vienuolyno ansamblį 1940-aisiais iš vienuolių atėmė okupacinė sovietų valdžia. Prieš metus išsikovoję, jog pastatas iš verslininkų būtų perimtas valstybės žinion, Mažesniųjų brolių konventualų (pranciškonų) ordinas šiuo metu laužo ietis su valdininkais.
Laišką pasirašė ir žinomas šalies verslininkas, bendrovės „Tele2“ vadovas Petras Masiulis.
Atviras tikinčiųjų laiškas Apaštaliniam Nuncijui Luigi Bonazzi
Didžiai gerbiamas Arkivyskupe Apaštalini Nuncijau,
jau daugiau kaip 20 metų Vilniaus pranciškonai siekia atgauti sostinės Trakų g. 9/Pranciškonų g. 1 esantį vienuolyną, iš kurio 1940-aisiais okupacinės sovietų valdžios buvo per prievartą išvaryti. Pastaruoju metu po ilgus metus trukusių teisminių ginčų vienuolyno pastatas neskundžiamu aukščiausios instancijos teismo sprendimu buvo atimtas iš neteisėtai jį privatizavusių verslininkų ir perduotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės žinion, kad būtų grąžintas teisėtiems jo savininkams.
Deja, jau beveik metus mūsų šalies Vyriausybė be jokio teisinio pagrindo ir net pažeisdama Lietuvos Bažnyčios nuosavybės restitucijos įstatymą delsia grąžinti vienuolyną Mažesniųjų brolių konventualų ordinui. Net po laimėtų teisminių batalijų pranciškonai patys už savo pinigus „Registrų centre“ turėjo perregistruoti vienuolyno pastatus valstybės balansui, nes Vyriausybės nutarimu įpareigota tai daryti Ūkio ministerija neskubėjo šio pavedimo vykdyti. Taigi, susidūrėme su visiškai nepaaiškinamu Vyriausybės nerangumu ir akivaizdžiai jos rodoma nepagarba teisei atgauti nuosavybę. Toks akivaizdus Lietuvos įstatymų nepaisymas šiuo klausimu gali, mūsų nuomone, pažeisti ir Sutartį dėl santykių tarp Katalikų Bažnyčios ir Valstybės teisinių aspektų, kurią Lietuvos Respublika ir Šventasis Sostas pasirašė 2000 m. gegužės 5 dieną.
Mūsų Vyriausybės pozicija šiuo klausimu tuo labiau nemaloni ir nesuprantama, nes dar prieš kelerius metus mes, kaip valstybė, turėjome analogišką problemą grąžinant Lietuvos tarpukario ambasados pastatą Romoje, kurį neteisėtai, o likimo ironija, Sovietų Sąjunga buvo užgrobusi tuo pat metu, kaip ir Vilniaus pranciškonų vienuolyną. Italijos Vyriausybė, kaip teritorijos šeimininkė, sugebėjo užtikrinti privačios nuosavybės teisės galiojimą ir atlygino Lietuvai prarastą ambasados pastatą (Rusija iki šiol nenori jo užleisti) adekvačiu pastatu prestižinėje Romos vietoje.
Po tokios nemalonios patirties su savo ambasada Lietuvos Vyriausybė, deja, kaip atrodo, ketina eiti neteisingumo ir mūsų šalies sovietų okupacijos padarinių teisinio sankcionavimo keliu. Nuo amžių Vilniaus pranciškonams priklausantį vienuolyno pastatą ketina perduoti valstybės institucijoms, kurios neturi į jį teisės pretenduoti.
Mes, kaip Katalikų Bažnyčios tikintieji, mėginome priešintis tokiai akivaizdžiai neteisybei ir teisiniam nihilizmui. Per keletą kartų spontaniškų akcijų metu surinkome daugiau kaip 8 tūkst. parašų reikalaudami perduoti vienuolyną teisėtiems savininkams – pranciškonams ir perdavėme surinktus parašus Vyriausybei. Šiandien gi kreipiamės į Šventąjį Sostą prašydami, kad pagal 2000 m. Susitarimą imtųsi tarpininkavimo dėl vienuolyno grąžinimo Mažesniųjų brolių konventualų ordinui, kurie kaip ordinas priklauso tiesioginei Vatikano jurisdikcijai.
Šventasis Sostas niekada nepripažino Lietuvos okupacijos nei juo labiau teisinių jos padarinių, todėl kaip niekas kitas turi moralinę teisę reikalauti istorinio teisingumo Katalikų Bažnyčios Lietuvoje atžvilgiu.
Su didžiausia pagarba vienuolyno grąžinimą Vilniaus pranciškonams remiančių tikinčiųjų vardu
Laišką pasirašo Darius Baronas Reda Asakavičiūtė Petras Masiulis Gražina Drėmaitė Juozas Lapinskas Katažina Nemycko Liudas Jovaiša Zbigniev Levicki ir kt. – iš viso 8610 pasirašiusiųjų
