Tačiau nepasakyčiau, kad ir praėjusį pusmetį manęs ekrane labai trūko. Televizorių žiūriu dažnai ir pastebėjau, kad jame rodausi nuolat.
Iš viso sodyboje ir namuose turime 7 televizorius. Žinoma, ne visi veikia. Greitai galėsiu įrengti televizorių muziejų. Vienas potencialių eksponatų, kuris, beje, puikiai veikia, yra atvežtas iš Jungtinių Arabų Emyratų. 1990 metais jis kainavo 300 JAV dolerių.
Iš lietuviškų kanalų man labiausiai patinka TV3. Per jį gali išvysti ir puikių šou, ir gerų filmų, ir objektyvių žinių.
Nenoriu įžeisti LRT televizijos, bet joje jaučiamas socialistinis atspalvis. Manau, ją mieliau žiūri pagyvenę žmonės.
Tiesa, aš irgi kartais įsijungiu, nes labai mėgstu laidas apie gamtą, gyvūnus. Dėl to žiūriu ir „Animal Planet”, „History Channel”. Vis dėlto geriausia atgaiva mano sielai yra muzikos kanalas „Mezzo”.
Gaila, kad šį sezoną dauguma televizijų atsisakė šokių projektų. Jie buvo labai populiarūs.
Konkursas „Šok!”, kurį rodo LRT televizija, yra labiau šviečiamasis, o ne pramoginis. Žiūrėdamas jį pamaniau: negerai, kad mes, lietuviai, vienu metu orientuojamės tik į vieną žanrą. Jei sportuojame, tai žaidžiame tik krepšinį, jeigu šokame – tai tik hiphopą.
Mane labiausiai erzina politinės laidos. Tose diskusijose tiesa negimsta. Jose tik reklamuojami dalyviai. Pavyzdžiui, nuolatinis tokių laidų dalyvis Petras Gražulis dar šimtą metų bus renkamas į Seimą.
Lietuviško humoro laidos – kita tema. Tikrai ne visada linksma jas stebėti. Mano galva, per daug juokiamasi iš buitinių dalykų.
Išskirtiniu humoru buvo apdovanotas Vytautas Šapranauskas. Jis buvo ir nuostabus žmogus, ir puikus aktorius. Šapras turėjo gerą išsilavinimą, o jo pokštuose buvo juntama rusų mokykla. Tai supranta tie, kurie moka daug kalbų. Dauguma Šapro pokštų buvo tarsi versti iš rusų kalbos.
O kaip šalia jo žibėjo Jurgita Jurkutė! Ten skleidėsi jos seksualumas. Tai jai tiko kur kas labiau nei dabartinis Merės Popins vaidmuo LRT televizijos žinių viktorinoje „Žinių riteriai ir damos”.
Man dar patinka Vitalijus Cololo, kurio humoras irgi turi slavišką atspalvį.
Iš publicistinių laidų vedėjų išskirčiau Rūtą Janutienę („Lietuvos ryto” TV). Ji – puiki žurnalistė. Kai matai, kaip Rūta kimba į atlapus apsimelavusiam politikui, atrodo, kad ji neturi nei širdies, nei kraujo.
Per daugelį metų ji tapo neatsiejama mūsų TV dalis. Tokių laidų vedėjų Lietuvai labai reikia. Ir dar – tokios moterys patinka solidaus amžiaus vyrams.
Dažnai girdžiu sakant: „Seniai, užleiskite eterį jaunimui!” Tačiau kur tas jaunimas, galintis perimti iš mūsų vadžias?
Labai gerai yra kalbėjęs V.Šapranauskas – jaunas žmogus negali leisti sau prabangos būti akiplėša. Jis dar neįsitvirtinęs gyvenime, bijo dėl savo darbo vietos, o tai riboja jo laisvę.
Aš nebijau išsirengti nuogas prieš TV kameras, o daug jaunų žmonių bijo. Kita vertus, ir aš kadaise buvau kompleksuotas.
„TV antena"
