– Ministre, prieš pat Naujus metus dainininko iš Rusijos Olego Gazmanovo koncertas ir daina „Pagaminta SSRS“ sukėlė ypatingas audras ir diskusijas. Ar Jūs ir Jūsų vadovaujama ministerija tikėjosi, kad ši daina bus sudainuota Lietuvoje?
– Manau, kad per daug kalbame apie tą dainą ir atlikėją, kuris yra daug kam neįdomus.
– Jūs įsitikinęs, kad tikrai neįdomus? Jis pakankamai populiarus.
– Tegu ir dainuoja tiems, kam įdomus. O dabar mes jį populiariname, aukštiname ir kalbame apie jį taip ilgai, kad jis gali tik džiaugtis.
– Jūs sakote, kad visuomenės reakcija yra per daug audringa. Visgi į tą pasirodymą sureagavo ne tik Lietuva, bet ir Latvijos politikai.
– Mes irgi sureagavome, pasakėme, ką galvojame. Mes nesame policinė valstybė ir tikiuosi, kad nepradėsime cenzūruoti kažkokių tekstų. Be abejo, stebina tokie dalykai, bet apie tai buvo pasakyta ir to pakanka. Manau, kad ir Europos Sąjungos vadovybė pareiškė apie tai, kai ta daina buvo atlikta per Konstitucijos paminėjimą Rusijoje, dalyvaujant užsienio reikalų ambasadoriams, kur tą galima vienaip ar kitaip vertinti. Mes daugeliui dalykų sukeliame dideles aistras, o po to bandome aiškintis, kodėl jos sukilo.
– Konservatorė Rasa Juknevičienė po to, kai O.Gazmanovas sudainavo dainą per Konstitucijos 20-metį Maskvoje, pasakė, kad išvis reiktų atšaukti koncertą ir šitą asmenį paskelbti persona non grata. Kaip Jūs galvojate, gal dėl šventos ramybės visuomenėje tai reikėjo padaryti?
– Visuomenė labai normaliai viską įvertino. Visokių tų dainų būna. Jis, man atrodo, tą pačią dainą jau yra atlikęs ne vieną kartą ir Lietuvoje. Patys padarėme istoriją ir diskutuojame. O tie, kurie organizavo, gal norėjo tą nesantaiką truputėlį pakurstyti, nes žino, kad kai kam tai yra jautru. Tikrai pasiekė tikslą. Mes iš to darome istorijas. Ir manau, kad nesame teisūs.
– Jeigu sakote, kad mes darome skandalus ir per audringai reaguojame, tai kodėl reagavo Užsienio reikalų ministerija?
– Jeigu būtumėme visai nesureagavę, tada manęs klaustumėte, kodėl nesureagavome. Sureagavome santūriai, pasakėme savo nuomonę. Mane stebina ne pats atlikėjas, kuris yra žinomas tam tikruose sluoksniuose ir tikrai nėra įdomus, bet tai nėra mano problema. Mane labiau stebina organizatoriai, informaciniai tokių renginių rėmėjai. Bet čia toks laikmetis. Informacinis imunitetas ne visiems suprantamas.
Mes per mažai žinome Vakarų kultūrą, Vakarų kalbas. Yra karta, kuri žiūri Rytų televizijas ir laidas, kurios tikrai yra kokybiškos, kur yra dialoginio krūvio. Šitas renginys yra dalis sistemos, į kurią yra investuoti dideli pinigai. Mūsų laidos nėra tokios stiprios, kad jas norėtųsi žiūrėti, mes esame kitoje informacinėje erdvėje. Auga kita karta, labiau imli informacijai.
– Yra žmonių karta, kuri jaučia nostalgiją tiems laikams. Turbūt nė vienas neturime pretenzijų nei, tarkim, rusiškai kultūrai ar Rusijos kompozitoriams, menininkams. Ar O.Gazmanovas nesuprato, ką daro? Ar tai nėra politinio pobūdžio koncertinė provokacija?
– Mes taip ir įvardinome. Tik ne jį patį, nes jį pakvietė koncertinė organizacija. Jis dainavo, salė paprašė atlikti kūrinį – jis atliko.
– Jūs sakote, kad Užsienio reikalų ministeriją tai stebina. Turbūt yra žmonių, kuriuos tai skaudina.
– Taip. Todėl ir sakau, kad tokie dalykai man nesuprantami. Ir nesuprantama, kodėl mes savo noru ir už savo pinigus organizuojame tokius renginius.
– Juk yra priemonės. Nežinau, kokiam reikalui tai priskirti.
– Pagalvokim, kur priskirti. Aš tik nenorėčiau, kad taptume policine valstybe. Žmonės pasižiūrėjo į tą reikalą, kaip į eilinį įvykį. Nesiūlyčiau iš to daryti istorijos ir kalbėti porą mėnesių, greičiau pamirškim.
– Norėtųsi adekvačios reakcijos.
– O kokios norėtumėt?
– Lietuvoje už visokių nacistinių ir komunistinių simbolių garbinimą yra numatytos tam tikros bausmės, berods 500–1000 litų bauda. Aišku, šiuo atveju tai būtų juokinga.
– Tai būtent, kad būtų juokinga. Yra teisėsaugos institucijos, kurios, jeigu įžvelgs tų simbolių garbinimą, tegul kalba. Mes politinį, emocinį, etinį vertinimą pateikiame. Ir manau, kad esame teisūs. O kalbėjimas, kad tai padaryta Tarybų Sąjungoje, tai kas gali tai paneigti?
– Turbūt niekas ir neneigia.
– Tai nereikia iš to daryti istorijos. Neikime į tokį koncertą ir nekalbėkime.
– Siūlote boikotuoti tokius renginius?
– Jeigu kažkam patinka, tegul eina. Mes kartais paryškiname viešumą to, kurio nereikia.
– Po to, kai Lietuvoje atsirado diskusijos dėl pasirodymo, Rusijos žiniasklaidoje atsirado paties O.Gazmanovo pasisakymai. Ar ta situacija nesuteikė dar vieno šanso Rusijai pasišaipyti iš Lietuvos?
– Aišku. Ir visais atvejais, beje. Ir jeigu sukurtume iš jo kažkokį didvyrį, būtų dar viena priežastis, kaip jį išaukštinti. Tikrai nesuteiksime tokių šansų.
– Kaip apibūdintumėte Lietuvos ir Rusijos santykius praėjusiais metais?
– Jie sudėtingi. Manau, kad didelių klaidų nepadarėme, nesuteikėme praktikos aštrinti tuos santykius. Paprasčiausiai kalbėtis reikia. Kartais nebūna komunikavimo, kaip dėl to sūrio karo buvo, kai pradžioje nieko nebuvo paskelbta, turėjome meškerioti informaciją.
Santykiai nėra labai blogi, atsirado dialogas, keitimasis informacija rengiant susitarimus, pradėjo dirbti tarpvalstybinės darbo grupės.
– Tas pats pieno karas nėra išspręstas.
– Ne iki galo, yra tik paskelbta kitos šalies tarnybos tinklapyje, kad lyg ir pabaiga. Laukiame oficialaus patvirtinimo.
– Ar per tą laikotarpį Užsienio reikalų ministerija neišsiaiškino, kodėl taip įvyko?
– Mums pavyko operatyviai mobilizuoti Europos institucijas.
– Bet rezultato nėra.
– Bus. Nesame pajėgūs vieni kovoti, tam ir esame Europos Sąjungoje. Visos šalys, Europos Parlamentas labai vieningai pasisakė šiuo klausimu. Jeigu iškils kokių neaiškumų, visi mechanizmai įsijungs automatiškai, o anksčiau būdavo konkrečios šalies problema.
– Lietuvai pirmininkaujant Europos Sąjungai, dažnai girdėdavome apie Rusijos rengiamus informacinius karus prieš Lietuvą. Praėjusiais metais, ypač antrą pusmetį, tai buvo gana dažnas reiškinys.
– Ne toks dažnas, kaip galėjo būti. Sugebėjome pasiruošti, atspėti. Reikia investuoti pajėgas, o mes neturime tiek lėšų kontrpropagandiniam karui, dirbame kitomis pastangomis.
– Vienas skandalas nesibaigia iki šiol, be to, turėjo labai didelį atgarsį visuomenėje – tai VSD paviešinta slapta pažyma, kurioje kalbama apie informacines atakas prieš Lietuvą ir prezidentę Dalią Grybauskaitę. Ar buvo reali grėsmė?
– Labai daug visko buvo žiniasklaidoje, ar ką nors nustebino? Ten buvo parašyta tai, apie ką mes šnekame. Neturint ypatingų analitiko sugebėjimų galima tą matyti.
– Prezidentūra leido suprasti, kad tai labai didelė grėsmė.
– Visiems yra grėsmė. Tai yra visiems žinoma tiesa. O ką tai keičia? Tai yra tik dar vienas įspėjimas, kad to nereikia pamiršti.
Tos visos informacinės porcijos mus pasiekia ne tik informacinėse laidose, bet ir kultūrinėse laidose, koncertuose, kino filmuose. Yra daug pavyzdžių, yra auditorija, kuri jau mažėja, bet vis tiek yra efektas.
– Mūsų pareigūnai labai neblogai vertina pirmininkavimą. Ar taip pat vertina ir Europoje?
– Iš savo lietuviško kuklumo tik į pabaigą pradėjome pripažinti kitų vertinimus. Girdėjau kaltinimą, kad mūsų viešieji ryšiai prastai suveikė, neišnaudojome sėkmės. Jeigu kiti vertina teigiamai, tai gal išnaudojome? Jeigu patys būtume gyręsi, nebūtų gerai. Bet viskas buvo atvirkščiai. Įvertinimai yra tikrai aukšti, neturėtume kuklintis. Turime teisę tuo pasidžiaugti.
– Įvykiai Ukrainoje mums asocijuojasi su Seimo pirmininkės ir dviejų vicepirmininkų vizitu į Kijevą. Ar su G.Kirkilu išsiaiškinote, kaip ten buvo?
– Nenoriu komentuoti, viskas buvo pasakyta. Su G.Kirkilu normaliai sutariame, su kitais irgi.
– Visiems kyla klausimas, ar buvo suderinta.
– Aš jau sakiau ir nenoriu gilintis. Kai kurie dalykai nesąmoningai daromi, dėl nepatirties. Nereikia daryti kažkokių istorijų.
– Seimo pirmininkė užsiminė, kad, kadangi prezidentė nevyksta į Sočio olimpines žaidynes, ji bus tas žmogus, kuris važiuos kaip šalies atstovas. Ar ji turėtų važiuoti?
– Ne mano kompetencija yra patarinėti Seimo pirmininkei.
– Ar tokiuose renginiuose yra būtinas aukščiausių šalies vadovų atstovavimas?
– Čia nėra privaloma. Nereikia žiūrėti į kraštutinumus, kad sportas yra tik politika ar visiškai ne politika. Viskas yra susiję. Kontaktai tarp šalių yra svarbūs bet kokiu atveju.
– Galbūt prezidentės sprendimas nevykti dėl politinių motyvų buvo per griežtas?
– Čia yra prezidentės kompetencija spręsti. Aš gerbiu jos sprendimą.
– Ačiū, kad atvykote į laidą.
