Tyrimo duomenys rodo, kad Rytų europiečiai į Daniją atvyko
dirbti, o ne naudotis Danijos socialine parama, tokia kaip Danijos
studento stipendijos (SU) sistema ar bedarbio pašalpos, teigia
Arhuso universiteto ekonomikos profesorius Bo Sandemanas Rasmusenas.
„Apskritai, net jeigu dalis žmonių čia atvyksta turėdami tikslą
gauti socialinių išmokų, valstybė turi naudos įdarbindama
darbuotojus iš Rytų Europos“, - laikraščiui „Information“ sakė B.S.Rasmusenas.
2009 metais valstybė išmokėjo europiečiams iš Lenkijos,
Estijos, Latvijos, Lietuvos, Rumunijos, Slovėnijos, Vengrijos,
Čekijos, Slovakijos ir Bulgarijos su nuolatinio rezidento statusu
Danijoje 0,6 mlrd. kronų išmokoms, tokioms kaip SU, bedarbio
pašalpos ir pensijos, bet gavo iš šios grupės žmonių 1,7 mlrd.
kronų pajamų mokesčių. Taip pat ir 2011 metais valstybė gavo 2,2
mlrd. kronų iš Rytų europiečių, o išleido jiems 0,9 mlrd. kronų.
Kaip pažymi Kopenhagos universiteto Europos politikos
profesorė Dorte Sindbjerg Martinsen, pastarasis tyrimas apima 2009-2011 metus, kai šalies ekonomiką
drebino finansinė krizė.
„Tokiu laikotarpiu galima tikėtis, kad emigrantai iš Rytų
Europos šalių naudosis socialinėmis išmokomis daugiau, nei prisidės
mokėdami pajamų mokesčius, - sakė ji. - Bet dabar mes matome, kad
jie vis dar prisideda svariu indėliu į šalies gerovę“.
Jakobas Ellemannas-Jensenas, atstovaujantis Danijos opozicijos partijai „Venstre“, teigia, kad
vadinamasis pašalpų turizmas greičiausiai nekelia grėsmės šalies
ekonomikai, bet čia kyla diskusijos ne tiek dėl ekonomikos, kiek
dėl teisingumo.
„Jokia problema, kai žmonės, kurie gyvena, dirba ir moka
mokesčius Danijoje, turi teisę į tokias pat socialines išmokas kaip
Danijos piliečiai, kol jie čia gyvena, dirba ir moka mokesčius, -
sakė jis „Information“ laikraščiui. - Problema atsiranda tada, jei
atvykstama į Daniją ir nuo pirmos dienos reikalaujama socialinių
išmokų, kaip pašalpa vaikui išlaikyti, SU ar bedarbio pašalpa.
Tuomet mes rizikuojame pritraukti ne tų žmonių“.