Kas laukia Lietuvos ekonomikos 2014-aisiais?

Geografinė Lietuvos padėtis nulėmė, kad esame priversti būti tarp Rytų kūjo ir Vakarų priekalo. Verslui tai – ir kone neribotos galimybės, ir sunkiai prognozuojami pavojai.

Daugiau nuotraukų (1)

„Laiko ženklai“

Jan 3, 2014, 7:14 AM, atnaujinta Feb 18, 2018, 12:22 AM

Visa tai pasitvirtino ir 2013-aisiais. Stebėdama Lietuvos, Latvijos ir Estijos ekonomikos augimo tempus senoji Europa vėl prisiminė seną pravardę – Baltijos tigrai. Tačiau didžiausiam iš šių tigriukų – Lietuvai – praėjusiais metais ūsus sugebėjo nusvilinti Rusija.

Kremliaus pradėtame ekonominiame kare panaudoti įvairiausi ginklai: nuo draudimo įvežti pieno produktus iki lietuviškų prekių blokados.

Baigiantis 2013-iesiems Maskva paskelbė įsileisianti kai kurių gamintojų varškę ar sūrius, bet esmės tai nekeičia: dabartinės Rusijos valdžios elgesys lieka neprognozuojamas, o jį lemia ne ekonominiai, o politiniai motyvai.

Akivaizdu, kad antroje metų pusėje ėmęs strigti eksportas į Rusiją turės įtakos ne tik kai kurių bendrovių, bet ir visos valstybės rodikliams. Todėl bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozė paskutinėmis 2013-ųjų dienomis sumažinta nuo 3,7 iki 3,2 proc.

Tačiau ir tai tikrai nėra blogai. Ypač kai pažvelgi į Vakarų Europos valstybes, kuriose 1–2 procentais padidėjęs BVP laikomas kone stebuklu.

Lietuva turi laikyti kumščius, kad šios šalys kuo greičiau imtų stiebtis. Mat būtent nuo paklausos Vakaruose daugiausia priklauso mūsų eksportuotojų sėkmė.

Kita vertus, analitikai jau seniai dejuoja, kad verslas pernelyg mažai investuoja į gamybos atnaujinimą, kad darbo našumas kyla labai lėtai.

Žinoma, per pastaruosius metus neblogai įsibėgėjusi Lietuvos ekonomika turėtų kilti ir šįmet, ir 2015-aisiais. Tiktai vargu ar tiek pat, kiek auga darbuotojų atlyginimai. O tai reiškia vis didesnes sąnaudas ir mažesnes galimybes konkuruoti.

Bet samdomiems žmonėms, kurių Lietuvoje yra daugiausia, makroekonominiai rodikliai ar įžvalgos rūpi gerokai mažiau nei jų pačių piniginės turinys čia ir dabar.

Algomis praėjusiais metais vargu ar daug kas gali skųstis. Mažiausiai uždirbantys tikrai pajuto, kai minimalus atlyginimas pasiekė 1000 litų. Augo ir daugiau uždirbančių algos. Trečiąjį ketvirtį jos buvo 6,2 proc. didesnės nei prieš metus.

Dėl mažos infliacijos realios pajamos pasistiebė 5,4 proc. – kur kas daugiau nei BVP ar kiti rodikliai.

Ekspertai šviesiomis spalvomis tapo ir 2014-ųjų atlyginimų paveikslą: prognozuojama, kad jie vidutiniškai padidės nuo 5,1 proc. (taip spėja Finansų ministerija) iki 6 proc. (SEB ir DNB bankų spėjimai).

Tiesa, minimali mėnesio alga šįmet greičiausiai nebeaugs. Bent jau finansų ministras R.Šadžius tikino, kad ją didinti išsyk iki 1,5 tūkstančio litų nerealu, o prieaugis galimas tikrai kylant vidutiniam darbo užmokesčiui. Tik kažin ar dėl 5 arba 6 procentų valdantieji imsis svarstyti šį klausimą.

Baigiantis 2013 metams nemažai verslo atstovų Vyriausybei ir Seimui dėkojo. Tik ne už kokius nors itin ryžtingus ir naudingus sprendimus, o už tai, kad verslui sąlygos iš esmės nebuvo pablogintos.

Išskyrus galbūt nuostatą, kad sukauptais nuostoliais ateityje bus galima sumažinti tik 70, o nebe 100 proc. apmokestinamojo pelno. Niekam ne paslaptis, kad tokia įstatymo pataisa priimta paaiškėjus, jog SEB ir „Swedbank“ dėl ankstesnės nuostolingos veiklos pernai sumokėjo vos 3 tūkst. litų pelno mokesčio.

Bankininkų atstovai negailestingai puolė taršyti naujosios tvarkos ir grasinti, kad Skandinavijos bankai išsikels iš Lietuvos, palikdami čia vien filialus. Ar taip iš tikro bus, pamatysime. Veikiausiai kol nekils naujos krizės požymių, niekas nenorės ko nors keisti.

Užtat patys bankininkai praėjusių metų pabaigoje klientus nustebino Lietuvoje dar nematytomis nulinėmis palūkanomis. Anksčiau stebino tai, kad Vokietijos ar Danijos vyriausybių obligacijas investuotojai perka už tai primokėdami. Regis, ši banga pamažu ritasi ir iki mūsų.

Todėl nereikėtų nustebti, jei šiais metais nulinių palūkanų vis gausės, o kai kuriais atvejais galbūt bus įvestas ir koks nors mokestis už priimamus indėlius.

Juk ES ekonomiką besistengiantis atgaivinti Europos centrinis bankas nusiteikęs ir toliau tęsti pigių pinigų dalybas. Ne veltui lapkričio pradžioje bazinė palūkanų norma sumažinta iki rekordinės 0,25 proc. žymos, o indėlių palūkanų – palikta nulinė.

Kita vertus, bankai pasiims dalį nuo pernai padidėjusių ir šįmet galbūt kilsiančių žmonių atlyginimų. Mat jų taikomi įkainiai jau išaugo iki sunkiai suvokiamų aukštumų: viena operacija grynaisiais banko skyriuje įvertinta 8 litais.

Bankininkai aiškina, kad jiems tokia veikla nuostolinga, todėl didesniais tarifais siekiama priversti klientus atsiskaitinėti internetu. Tik kad ir virtualioje erdvėje įkainiai nemažinami, kai kuriais atvejais netgi pakeliami.

Šie metai greičiausiai bus paskutiniai, kuriuos praleisime atsiskaitinėdami litais ir mokėdami bankams už jų keitimą į eurus. Jei pasaulis neapvirs aukštyn kojom, jau po metų Lietuva taps euro zonos nare.

Todėl teks ruoštis tam, kad bus mažesni skaičiai algalapiuose ar kainų etiketėse. Tiesa, mažiau ne visuomet reiškia blogiau.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.