Savivaldybėje pinigai pradėti skaičiuoti jau praėjusių metų pabaigoje, bet ne ką linksmiau ten buvo nei paprasto vilniečio vieno kambario „chruščiovkėje“ Birželio 23-iosios gatvėje.
Nors 2014 metų savivaldybės biudžetas planuojamas 1,133 mlrd. litų ir bus 121 mln. litų didesnis nei 2013-aisiais, optimizmu niekas netrykšta.
Juk didžiausia padidėjusio biudžeto pyrago riekė bus skirta susidariusioms skoloms grąžinti. O jos velkasi dar nuo 2008-2012 metų.
Nelinksma darosi ir 1,2 mlrd. litų miesto skolų palyginus su šiųmečiu biudžetu. Vadinasi, skolos viršija visą 2014-ųjų biudžetą.
Nerimą kelia ir tai, kad milijardinės skolos slegiama savivaldybė metų pabaigoje valstybei laiku negrąžino 23 mln. litų paskolų.
Savivaldybė, pinigus pradėjusi skaičiuoti dar praėjusių metų pabaigoje, prieš šventes visiškai ištuštėjo. Viešai buvo sakoma, kad dangoraižyje Konstitucijos prospekte dirbama minimaliu režimu.
Paskutinę 2013-ųjų savaitę atostogų buvo išleisti 658 valdininkai, o savivaldybė sutaupė 180 tūkst. litų. Ar kas nors pastebėjo, kad savivaldybė nedirbo?
Juolab kad valdininkų kompetencija kelia rimtų abejonių, jeigu jau reikia samdyti restruktūrizuojamų skolų konsultantą. Juo taps bankas ar finansų institucija prie banko. Tokio konsultanto išrinkimo konkursas bus skelbiamas jau sausį. Aišku, jis dirbs ne už dyką.
Kol kas savivaldybėje niekas nenori pripažinti, kad valdžios vairą perims bankas. Bankininkas konsultantas aiškiai pasakys, kaip grąžinti skolas, skolintis daugiau ar ne, kur išlaidauti, o kur taupyti.
O kad valdžia nemoka skolintis, aišku kaip dieną. Niekas nė nemėgina slėpti, kad nemažai bankų paskolų yra per brangios. Jų prašanti savivaldybė net nesiderėjo dėl mažesnių palūkanų. Dabar šią košę tenka srėbti.
Menki patarėjai skaičiuojant pinigus miesto ižde ir tarybos nariai. Per paskutinį posėdį pradėjus svarstyti biudžetą vienas klausė apie socialinius reikalus, kitas domėjosi sveikatos apsaugai skiriamomis lėšomis, o trečias rypavo, kad kultūrai ir sportui vienam vilniečiui biudžetas per dieną gali sukrapštyti tik 7 centus. Kitos savivaldybės šioms sritims skiria daugiau.
„Vadinasi, jie geriau gyvena“, – saliamonišku sprendimu neilgą biudžeto svarstymo procedūrą baigė Vilniaus išrinktieji.
Negali sakyti, kad savivaldybė netaupo. Išleido darbuotojus nelinksmų Kalėdų atostogų, optimizavo miesto transporto ir kai kurių įmonių darbą.
Ir sutaupė praėjusiais metais ne taip mažai – per 70 mln. litų. Tai beveik 15 procentų visų savivaldybės pajamų.
Džiaugtis galima ir tuo, kad šiemet Vilniui liks ne 42, o 48 procentai gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Dėl to sostinės biudžetas gaus papildomus 101 mln. litų. Bet vėlgi – jie bus skirti skoloms grąžinti.
Miestas sieks, kad 2015 metais Vilniui skiriamas GPM būtų 55, o 2016 metais – 60 procentų. Tik kažin kiek to mokesčio atiteks skoloms padengti? Turbūt nemažai.
Savivaldybė ir vėl prisimena 2008-2012 metus, kai dėl ydingos Vyriausybės finansų politikos sostinės biudžeto deficitas kasmet sudarė apie 160 mln. litų.
Vis dėlto Vilniaus valdžia tikisi, kad šiemet įvyks lūžis – išlaidos nebeviršys pajamų, o skolos pradės mažėti.
Gerai būtų, jei pagaliau paskutinius iždo pinigus savivaldybė pradėtų skaičiuoti ne 2014-ųjų pabaigoje, o kitų metų pradžioje, kaip dauguma vilniečių, kai baigiasi dovanų metas.
„Sostinė“
