Savivaldybėje pinigai pradėti skaičiuoti jau praėjusių metų pabaigoje,
bet ne ką linksmiau ten buvo nei paprasto vilniečio vieno kambario
„chruščiovkėje“ Birželio 23-iosios gatvėje.
Nors 2014 metų savivaldybės biudžetas planuojamas 1,133 mlrd. litų ir
bus 121 mln. litų didesnis nei 2013-aisiais, optimizmu niekas netrykšta.
Juk didžiausia padidėjusio biudžeto pyrago riekė bus skirta
susidariusioms skoloms grąžinti. O jos velkasi dar nuo 2008-2012 metų.
Nelinksma darosi ir 1,2 mlrd. litų miesto skolų palyginus su šiųmečiu
biudžetu. Vadinasi, skolos viršija visą 2014-ųjų biudžetą.
Nerimą kelia ir tai, kad milijardinės skolos slegiama savivaldybė metų
pabaigoje valstybei laiku negrąžino 23 mln. litų paskolų.
Savivaldybė, pinigus pradėjusi skaičiuoti dar praėjusių metų pabaigoje,
prieš šventes visiškai ištuštėjo. Viešai buvo sakoma, kad dangoraižyje
Konstitucijos prospekte dirbama minimaliu režimu.
Paskutinę 2013-ųjų savaitę atostogų buvo išleisti 658 valdininkai, o
savivaldybė sutaupė 180 tūkst. litų. Ar kas nors pastebėjo, kad
savivaldybė nedirbo?
Juolab kad valdininkų kompetencija kelia rimtų abejonių, jeigu jau
reikia samdyti restruktūrizuojamų skolų konsultantą. Juo taps bankas ar
finansų institucija prie banko. Tokio konsultanto išrinkimo konkursas
bus skelbiamas jau sausį. Aišku, jis dirbs ne už dyką.
Kol kas savivaldybėje niekas nenori pripažinti, kad valdžios vairą
perims bankas. Bankininkas konsultantas aiškiai pasakys, kaip grąžinti
skolas, skolintis daugiau ar ne, kur išlaidauti, o kur taupyti.
O kad valdžia nemoka skolintis, aišku kaip dieną. Niekas nė nemėgina
slėpti, kad nemažai bankų paskolų yra per brangios. Jų prašanti
savivaldybė net nesiderėjo dėl mažesnių palūkanų. Dabar šią košę tenka
srėbti.
Menki patarėjai skaičiuojant pinigus miesto ižde ir tarybos nariai. Per
paskutinį posėdį pradėjus svarstyti biudžetą vienas klausė apie
socialinius reikalus, kitas domėjosi sveikatos apsaugai skiriamomis
lėšomis, o trečias rypavo, kad kultūrai ir sportui vienam vilniečiui
biudžetas per dieną gali sukrapštyti tik 7 centus. Kitos savivaldybės
šioms sritims skiria daugiau.
„Vadinasi, jie geriau gyvena“, – saliamonišku sprendimu neilgą biudžeto
svarstymo procedūrą baigė Vilniaus išrinktieji.
Negali sakyti, kad savivaldybė netaupo. Išleido darbuotojus nelinksmų
Kalėdų atostogų, optimizavo miesto transporto ir kai kurių įmonių darbą.
Ir sutaupė praėjusiais metais ne taip mažai – per 70 mln. litų. Tai
beveik 15 procentų visų savivaldybės pajamų.
Džiaugtis galima ir tuo, kad šiemet Vilniui liks ne 42, o 48 procentai
gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Dėl to sostinės biudžetas gaus
papildomus 101 mln. litų. Bet vėlgi – jie bus skirti skoloms grąžinti.
Miestas sieks, kad 2015 metais Vilniui skiriamas GPM būtų 55, o 2016
metais – 60 procentų. Tik kažin kiek to mokesčio atiteks skoloms
padengti? Turbūt nemažai.
Savivaldybė ir vėl prisimena 2008-2012 metus, kai dėl ydingos
Vyriausybės finansų politikos sostinės biudžeto deficitas kasmet sudarė
apie 160 mln. litų.
Vis dėlto Vilniaus valdžia tikisi, kad šiemet įvyks lūžis – išlaidos
nebeviršys pajamų, o skolos pradės mažėti.
Gerai būtų, jei pagaliau paskutinius iždo pinigus savivaldybė pradėtų
skaičiuoti ne 2014-ųjų pabaigoje, o kitų metų pradžioje, kaip dauguma
vilniečių, kai baigiasi dovanų metas.
„Sostinė“