Barbarai - ne prie vartų, jie jau įžengė pro vartus

Mokslininkai suskaičiavo, kad pasaulyje iš septynių milijardų yra daugiau nei milijardas jaunų žmonių. Tokių, kuriems yra nuo 15 iki 25 metų. Lietuvoje ir daugelyje Europos šalių jaunų žmonių yra gerokai mažiau nei pagyvenusių ir senų.

Daugiau nuotraukų (1)

Vytautas Plečkaitis

Jan 5, 2014, 8:14 PM, atnaujinta Feb 17, 2018, 10:27 PM

Tačiau Azijoje, Afrikoje ir Lotynų Amerikoje jaunų žmonių netrūksta. Jie čia sudaro nuo 30 iki 40 proc. visų gyventojų. Pavyzdžiui Afganistane ir Saudo Arabijoje jauni žmonės sudaro 42 proc., o Palestinoje – net 47 proc. visų gyventojų.

O štai Lietuvoje ir Prancūzijoje jauni žmonės sudaro tik 18 procentų. Baltarusijoje, Šveicarijoje ir Belgijoje - 17 proc., Rusijoje ir Čekijoje dar mažiau – vos 16 proc. visų gyventojų yra jauni žmonės. Mažiausias jaunų žmonių skaičius Europoje yra Bulgarijoje, Vokietijoje – 15 proc., ir Ispanijoje – vos 14 proc. visų gyventojų. Daugiausia jaunimo Europoje gyvena musulmoniškoje Albanijoje - 29 proc. ir Azerbaidžene – 28 proc. Jungtinėse Valstijose jaunimas ir vaikai sudaro 21 proc. savo šalies gyventojų.

Kiekviena jaunimo karta turi savo džiaugsmus, rūpesčius ir problemas, kurias sprendžia patys arba su savo tėvų pagalba. Dabartinei jaunai kartai yra būdingas gana aukštas išsilavinimo lygis, ypač Europos šalyse, ir pastovaus darbo trūkumas.

Pavyzdžiui Prancūzijoje trys ketvirtadaliai jaunų žmonių pradeda dirbti, turėdami laikinas sutartis ir su tokiomis sutartimis dirba ilgą laiką. Tik tie, kurie įgyja aukštąjį specialų išsilavinimą, gali tikėtis ilgalaikių darbo sutarčių sudarymo ir kilimo karjeros laiptais. Turėdami nepastovų darbą, jauni žmonės uždirba kur kas mažiau ir tampa daugiau priklausomi nuo savo tėvų ir banko kreditų.

Jie ilgai gyvena nekurdami savo šeimų ir tuo pačiu apsunkina savo tėvų gyvenimą. Baimė kurti šeimas ypač yra būdinga vokiečiams vyrams, o taip pat italams, kurie net vedę, dažnai gyvena su savo tėvais. Tą yra patyrusi ne viena lietuvaitė, ištekėjusi už italo.

Nepastovus darbas, kaip taisyklė, yra kur kas menkiau apmokamas nei pastovus. Jauniems žmonėms ne retai tenka dirbti ne viename darbe, kad galėtų patenkinti savo ir savo šeimos poreikius. Net tokioje šalyje, kaip Japonijoje, atlikti tyrimai rodo, kad daugiau kaip pusė visų darbuotojų, turinčių 16 – 34 metus, privalo ieškoti papildomo uždarbio, kad patenkintų pagrindines savo poreikių išlaidas. Dvidešimtmečių darbo užmokestis per prabėgusius 10 metų sumažėjo 14 proc. - rašo ekonomistas Guy Standingas žurnale "Le Monde Diplomatique".

Jauni žmonės vis dažniau nejaučia pastovumo ir stabilumo savo darbe ir galimybės daryti karjerą. Todėl dauguma jaunimo norėtų turėti visiškai savarankišką verslą, būti nepriklausomais, niekam ne tarnauti - nei firmai, nei savininkui.

Tarptautinės apklausos rodo, kad tokių žmonių jaunimo tarpe yra beveik du trečdaliai. Tačiau susidariusi dar ankstesnėse kartose komerciniams tikslams naudinga ir politinių sluoksnių palaikoma darbo rinka, daugumai jaunimo suteikia tik laikinus uždarbius. Dabartinė karta nelabai turi pavyzdžių iš ko mokytis ir kuo sekti.

Tai pasakytina tiek apie Vakarų visuomenę, tiek ir apie Lietuvos jauną kartą. Lietuvoje pasikeitimai per 20 metų itin ryškūs. Visuomeninė struktūra, kuri vyravo sovietų Lietuvoje, neegzistuoja. Iš savo tėvų nepasimokysi.

Nes daugelis tėvų neteko savo turėto statuso visuomenėje. Daugelis penkiasdešimtmečių šešiasdešimtmečių inžinierių, sudariusių techninės inteligentijos branduolį prieš 20 metų, transformacijos periodu tapo bedarbiais arba žmonėmis, neturinčiais pastovaus darbo. Profesoriai, sovietmečiu uždirbantys kaip ministrai, šiandien uždirba mažiau nei eilinio banko eilinis klerkas, dar ir turinti galimybę per TV mokyti, kaip sėkmingai gyventi kapitalizme. Beje ir smetoninėje Lietuvoje profesoriai priklausė elitui, gaudami pakankamai dideles algas. Žinoma, jų buvo mažiau nei dabar.

Ar jaunuoliui šiandieninėje Lietuvoje verta siekti būti mokslininku, žinant, kad nebus nei padoraus atlygio, nei jo padėtis visuomenėje bus pakankamai gerbiama? Juk žmogui be mokslo ne retai žiniasklaidoje atviresnis kelias nei išsilavinusiam, o chamas turi daugiau dėmesio ir teisių, nei kultūringas pilietis. Žinoma, tai jau ne vakarietiška, o daugiau lietuviška specifika. Bet ar esame pakankamai drąsūs ir stiprūs ją pakeisti? Matyt, kol kas ne.

Gyvename globalizacijos pasaulyje, kuris suteikia galimybę jaunimui ieškoti mokslo ir darbo ne tik savo Tėvynėje. Svetimuose kraštuose, kur geriau moka, bet, deja, taip pat daugiausia suteikia tik laikiną darbą ir nepastovumo būseną, jaunimas uždirba daugiau. Uždarbiauti važiuoja kone visa Europa.

Ispanai ir italai - į Vokietiją. Lietuviai, lenkai ir latviai - į Didžiąją Britaniją ir Skandinavijos šalis. Afrikiečiai bei rumunai veržiasi į Prancūziją. Tačiau gyvendamas svetur, retas lietuvis jaučia tikrą pasitenkinimą, nors ir linkęs prieš draugus pasigirti, kad visur geriau, tik ne Lietuvoje.

Neoliberali valstybė, o tokia jau tampa ir Lietuva, nors per 20 metų ją daugiausia valdė konservatoriai ir socialdemokratai, mokslą ir mokymą paverčia preke, reikalingą rinkai. Ji menkina išsilavinimo poreikį ir mokslo svarbą visuomenei. Niekas jau Lietuvoje nesistebi perkamais aukštojo mokslo diplomais, lietuviškai taisyklingai nemokančiais kalbėti Seimo nariais.

Su nekultūra apsiprasti yra kur kas lengviau, negu jos išmokyti jauną kartą. Senovės romėnai, norėdami sutelkti savo miestiečius kovai su barbarais šaukdavo: „Barbarai prie vartų“ Ekonomistas G.Standingas sako: „Barbarai jau įžengė pro vartus“.

Tai bjauriausia, ką galėjo duoti globalizacija. Jaunai kartai, nepaisant didelių iššūkių, teks“ išvyti barbarus iš miesto“, kad išsaugotų savo šalių ir visos Europos kultūrą ir sukurti sau geresnį gyvenimą, nei turėjo jų tėvai. Tik negausiai turtuolių tėvų grupei pavyks užtikrinti geresnę ateitį savo vaikams. Visiems kitiems už gerovę teks patiems pakovoti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.